Pasakojimai nuo sofos: Žolinės Liuksemburgo kaime

...

Jei diena išaušo saulėta ir šilta, tuomet Greveldanžo (Greiveldeng) kaimas rugpjūčio 15 dieną yra puiki vieta pajusti, kaip vietinių apylinkių gyventojai ir jų svečiai iš visos širdies švenčia Žolines bei derliaus šventę (Léiffrawëschdag).   


Reginys, sakyčiau, kažkuo primena lietuviškus Žolinių atlaidus, į kuriuos susirenka daug žmonių ne tik pasimelsti, bet ir vieni kitus pamatyti bei pabendrauti. 

Taigi, ir Greveldanže iš visų kampų išlenda pasipuošę ir smagiai nusiteikę senukai, kaimo bažnyčioje Šv. Mišių metu šventinama derliaus puokštė (Wësch), gatvelėse apstu prekybininkų bei amatininkų stendų su visokiomis (kartais keistokomis) gėrybėmis, groja muzikantai, vaikai gali pajodinėti asilais ar būti pavėžinti senais traktoriais.


Suaugusieji taip pat turėjo galimybę „prisimatuoti“ jiems tinkamą (ir patinkamą) traktorių. Mes tai jau tikrai nepraleidome tokios progos; negali žinoti, ar kada neteks ūkininkais būti.


Léiffrawëschdag šventė tęsiasi iki pat nakties. Na, bent jau patiems ištvermingiausiems. 

Visą dieną niekas neskuba skirstytis namo - vieni su kitais nepailsdami socializuojasi prie taurės vyno ar kremanto. Juk šiaip ar taip Greveldanžas yra įsikūręs palei Mozelio upę bei apsuptas vynuogynais nusėtų kalvų, tad vietinių vyndarių siūlomo vyno pasirinkimas įspūdingas. Kad galva visiškai nesusisuktų, reikėtų nepamiršti pasistiprinti liuksemburgietiškos virtuvės patiekalais. Tie, kuriems pavyksta tinkamai subalansuoti vyno, maisto ir savo svorio santykį, sėkmingai sulaukia kaimelio šokių, kuriuose gali pademonstruoti, ką moka.


Mūsų kompanija bandė išragauti visą siūlomų vynų įvairovę, nors greitai tapo akivaizdu, kad to geriau nedaryti, jei norime dar tą pačią dieną grįžti namo. Aukščiau minėtų šokių net nelaukėme, nors praeitais metais visai smagiai sukomės ant scenos su kitomis senukų poromis.

Pakeliui į Liuksemburgą dar stabtelėjome kavos pertraukėlei Remiše (Remich), kur vykusiame blusturgyje pamačiau mane be žado palikusią kompoziciją. :) Nors negaliu sakyti, kad ji Žolinių šventei ne į temą. :)


...

Komentarai

  1. Žiūriu liuksemburgiečių kalba sparčiai progresuoja! Būtų smagu kur nors prie Mozelio susibėgus kremanto pagurkšnoti:)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: Antverpeno pagundos (Antwerpen)