Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Gruodžio, 2009

P.S. meškis vardu Eskimas Martynas

Vaizdas
... Na va, pagaliau galiu viešai pristatyti dar vieną padarą, prieš Kalėdas užgimusį ant manosios sofutės - meškį Eskimą Martyną.
Padalyvavo jis konkurse, dar nuostabų liepsnikes simpatijų prizą gavo...

Žodžiu, esu tiesiog nepaprastai talentinga meškių siuvėja. :D (šiukštu nepriimkit šio pasakymo rimtai...)

;)

P.S. burbulai-ežiukai ir džiovykla

Vaizdas
... Na, aš šiemet greta visų kitų mano "apsėdimų" pajaučiau didžiulį poreikį pažaisti dekupažinant burbulus. Gavosi pusėtinai, o smagiausia dalis buvo daryti "ežiukus" ant burbulų. Juokingiausia, kad tų burbulų aš pridariau gerokai daugiau nei mums reikia - jei apskritai reikia, žiūrint iš praktiškos pusės. Siūlais priraišioti manieji kalėdiniai burbulai iki šiol kabo ant mūsų skalbinių džiovyklos, kur buvo palikti "trumpam" išdžiūti.... O džiovykla, žinoma, garbingai stovi mūsų didžiajame kambaryje... Gaunasi beveik kaip papuošta eglutė, ane? :)

P.S. toliau beieškant kalėdinės nuotaikos...

Vaizdas
... Toliau beieškant kalėdinės nuotaikos, visai vertėjo vakarėjant išeiti pasivaikčioti po Liuksemburgo centrą... Žmonių judėjimas nejučia įtraukė, o šviečiančios miesto šventinės puošmenos puikiai pakelė nuotaiką. Negalima skųstis, miestas tikrai gražiai pasipuošęs ir pasiruošęs ateinančioms šventėms. Jau nekalbant apie kasdien smagiai šurmuliuojantį kalėdinį turgėlį bei "gyvus" šventinės muzikos koncertus. Taigi, visai malonu pamaklinėti po Liuksemburgą prieš Kalėdas... Tiksliau - kai nelyja lietus... ;)

Miestas ir kitaip ruošiasi artėjančios šventėms - padaugėjo pramoginių renginių, atvažiavo Kalėdų senis su visa savo palyda ir net "kokakoliniu" sunkvežimiu (lygiai tokiu, kokį matome reklamose - su lemputėmis ir pan.), parduotuvės tam tikromis prieššventinio laikotarpio dienomis pradėjo dirbti ilgiau nei įprastai (t.y. ilgiau nei tik iki 18 val), o ne viena jų savo duris atvėrė ir sekmadienį (kas yra visiškai neįtikėtina!!!), nors ir tik kelioms valandoms. Beje, g…

P.S. kalėdinės nuotaikos paieškose

Vaizdas
... Nepaisant to, kad už lango šurmuliuoja kalėdinė mugė, o laukiama kelionė į Lietuvą irgi ne už kalnų, tačiau kalėdinės nuotaikos vis dar nelabai jaučiu. Gal čia kaltas nuolat apniukęs dangus bei pliaupiantis lietus? Gal tai, kad Kalėdos man nuo vaikystės siejasi su sniegu ir šalčiu? O gal kalėdinė nuotaika prasideda nuo išsiųstų šventinių sveikinimų, kurie pas mane dar net nepradėti ruošti? Nežinau, ką kaltinti dėl sniego trūkumo - globalinį atšilimo efektą ar atrajojančias karves, išleidžiančias itin daug CO2, dėl atvirukų - tai, neabejotinai, save, tačiau kalėdinės nuotaikos galima ir paieškoti. O jei netyčia ir rasiu?! Tereikia nulipti nuo sofos. Taigi...

Pirmas ženklas, kad Kalėdos ne už kalnų, vienoje parduotuvėlėje užtikti nuostabūs stikliniai žaisliukai - paukštukai ir varvekliai. Neatsilaikiau prieš juos, taip kad keletas jų apsigyveno mano namuose ir atnešė trupinėlį kalėdinės nuotaikos. Dabar teliko maža smulkmena - žaisliukus pakabinti. Kadangi eglutės pas mus nebūna, mat…

Pabambėjimai nuo sofos: cirkas vs. gyvūnų teisių gynėjai

Vaizdas
Neseniai paskaičiusi Kristinos bloge pasakojimą apie cirką net nepagalvojau, kad ir aš visai neplanuotai apsilankysiu cirke.

Taigi, netikėtai nelauktai draugė pasiūlė nueiti į Liuksemburge viešintį cirką, nes dovanų gavo du bilietus. Cirko trupė visai nedidukė - patys artistai ir vaikiškus žaislus prieš pasirodymą pardavinėjo, ir žiūrovams vietas nurodinėjo, ir paskui savo "numerius" atlikinėjo. Pasirodymai jų tokie vidutinio profesionalumo, bet vis tiek smagi pramoga gavosi.

Tačiau aš ne apie tai. Esmė tame, kad į Liuksemburge, pasirodo, į cirką taip lengvai nepateksi: norėdamos pasiekti į cirko palapinę turėjome praeiti pro susirinkusius jaunuolius, protestavusius prieš gyvūnų kankinimą cirke. Kad protestai garsiau skambėtų net megafonas buvo pasitelktas.

Bet man, kaip cirko pramogų "vartotojai", visai nepasirodė, kad cirko gyvūnai nukankinti. O ir gyvūnai visi naminiai - balta žiurkė, įsitaisiusi klounui ant galvos, storas ir pūkuotas katinas, keletas linksmų ir mi…

Pasakojimai nuo sofos: mes buvome Amerikoj! (Fyniksas & Co)

Vaizdas
Iš Ričmondo lėktuvu skridom į Fyniksą. Kodėl ten? Nes iš būtent Fynikso planavome pasiekti Didįjį kanjoną. Taigi, jau beveik atskridus pro lėktuvo langą atsivėrė štai toks Fynikso vaizdas:
Keistokas, ane? Ruda spalva, nedidukai nameliukai ir kalnai. Tiesa, dar buvo saulė. Bet manojoje fotografijoje jos kažkodėl nesimato. :)
Fyniksas yra 5-as pagal gyventojų skaičių Amerikos miestas, tad atstumai jame tikrai įspūdingi. Juo labiau, kad šiame mieste dominuoja keliaaukščiai pastatai, bet ne dangoraižiai, o taip pat daug vienaaukščių gyvenamųjų namų. Beje, mieste važinėja itin gražūs ir tvarkingi metro traukinukai bei autobusai. Žinoma, Fynikse esama ir didelių modernių pastatų (vien ko verta įspūdinga sporto arena), kurie susitelkę centriniame rajone, angliškai įvardijamame "downtown":
Kaip išplanuotas Fyniksas labai gerai parodo fotografija štai čia (aš tokios prašmatnios foto nepadaryčiau...). Miesto dydis itin pasijuto mums mašina bandant išvažiuoti iš jo - važiavome važiavome, …

P.S. piešinys ant šilko - vizija versus realybė...

Vaizdas
Mano pirmoji teplionė ant šilkinės skarelės:

Kada nors, kai jau būsiu atsakingesnė, kruopštesnė ir net kantresnė, tada nupiešiu ką nors rimčiau - ką nors, kas neprimintų penkiamečio vaiko piešinio.
:)