Pasakojimai nuo sofos: mes buvome Amerikoj! (Fyniksas & Co)

Iš Ričmondo lėktuvu skridom į Fyniksą. Kodėl ten? Nes iš būtent Fynikso planavome pasiekti Didįjį kanjoną. Taigi, jau beveik atskridus pro lėktuvo langą atsivėrė štai toks Fynikso vaizdas:

Keistokas, ane? Ruda spalva, nedidukai nameliukai ir kalnai. Tiesa, dar buvo saulė. Bet manojoje fotografijoje jos kažkodėl nesimato. :)
Fyniksas yra 5-as pagal gyventojų skaičių Amerikos miestas, tad atstumai jame tikrai įspūdingi. Juo labiau, kad šiame mieste dominuoja keliaaukščiai pastatai, bet ne dangoraižiai, o taip pat daug vienaaukščių gyvenamųjų namų. Beje, mieste važinėja itin gražūs ir tvarkingi metro traukinukai bei autobusai. Žinoma, Fynikse esama ir didelių modernių pastatų (vien ko verta įspūdinga sporto arena), kurie susitelkę centriniame rajone, angliškai įvardijamame "downtown":

Kaip išplanuotas Fyniksas labai gerai parodo fotografija štai čia (aš tokios prašmatnios foto nepadaryčiau...). Miesto dydis itin pasijuto mums mašina bandant išvažiuoti iš jo - važiavome važiavome, važiavome važiavome, o kaip Fyniksas, taip Fyniksas. Tačiau pagal žmonių kiekį, na, iš to, kiek mums teko pastebėti - o mes Fynikse tepraleidome tik vieną popietę - tai visai nepasakytum, kad tai yra daug gyventojų turįs miestas, nes buvo itin ramu ir tylu. Tiesiog idilė.

Viena popietė tokiame dideliame mieste yra itin mažai, todėl laiko veltui nešvaistėme. Apsiginklavę žemėlapiu paklausėme viešbučio registratūroje dirbančio vaikinuko, ką mes šiame mieste būtinai turėtume pamatyti. Jis galvojo, galvojo, bet taip nieko ir nesugalvojo. Na ką gi, teko verstis savo galvomis ir žemėlapiu. Nusprendėme šiek tiek apžiūrėti vadinamąjį centrą, tada gal patraukti į kokį parką ar dar kur nors, jei pakeliui netikėtai pamatysime ką nors įdomaus. Tai vat, bevažiuodami iki parko staiga supratome, kad Fyniksas yra labai didelis ir mūsų noras aplankyti ir Papago parką, ir "kultūrinį" rajoną yra visiškai nerealus - atstumai dideli, o laiko turime labai mažai. Na, kad jau taip, tai nusprendėm niekur nelėkti, o pasitenkinti pasivaikščiojimu parke. Juo labiau, kad kol papietavome, jau ir temti po truputėlį pradėjo.

Taigi, patraukėme link Papago parko. Na, bent jau žemėlapyje jis buvo įvardintas, kaip šių vietovių, o ir apskritai - dykumos, botanikos parkas. Beeinant link jo, prieš akis nuolat bolavo gražuoliai kalnai. Apskritai, Fyniksas kalnų atžvilgiu tiesiog unikalus miestas - į kurią pusę bepasisuksi, į tą matosi kalnai. Dalis kalnų yra ir pačiame mieste (pvz., Kupranugario kalnas).

Beje, Fyniksas mums pasirodė itin tvarkingas miestas - gatvės švarios, pakelėse prisodinta gėlyčių, tfu, kaktusų. Dėl savo švaros ir tvarkingumo bei žmonių stygiaus jis mums kažkuo priminė Vašingtoną. Grįžtant prie parko, nedaug mes juo paėjome, dar mažiau pamatėme, nes visiškai sutemo, tačiau iš to, ką visgi pamatėme, supratome, kad Fynikse parkas susideda iš kaktusų (pasirodo, mūsų matyti didieji Saguara rūšies kaktusai yra Arizonos valstijos gėlė) ir kažkokių kitokių augalų-stagarų... Nors dabar esu tikra, kad tai klaidingas įspūdis...

Paieškojus informacijos apie Fyniksą galima sužinoti, kad jis įkurtas dar 1868 m. Sonoros dykumos prieigose prie Druskos upės, kad jame karščiausias klimatas visoje JAV (didesnių miestų tarpe), kad II Pasaulinio karo metais miesto ekonomika rėmėsi karinių atsargų masine gamyba, kad tai antras greičiausiai augantis miestas visoje JAV, kad jame neseniai būta problemų dėl narkotikų bei nusikaltimų, kad jis turi garsią NBA komandą "Fynikso saulės" (Phoenix Suns) ir t.t.

Tačiau aš negaliu daug papasakoti apie Fyniksą, patvirtinti ar paneigti kažkokius faktus, nes miesto mes pamatėme ir patyrėme labai mažai, t.y. jo "nepažinome". Tad taip ir nežinau, koks yra tikrasis Fynikso "veidas". Nepaisant to, aš nepaprastai norėčiau sugrįžti į Fyniksą ir atskleisti jo "paslaptį"; esu tikra, kad jis ją turi, nes manyje kirba abejonė, kad tai, ką mačiau, ir yra tikrasis miestas.

O kol kas mano atmintyje liko Fynikso švara, tyluma ir ramuma, jo išskirtiniai objektai - kaktusai ir kalnai, bei vienos gražiausių spalvų, kurios atsiranda saulei leidžiantis...

Beje, atidžiau patyrinėję žemėlapį mes atradome, kad Fyniksas yra geografiškai-strategiškai itin patogi vieta, nes iš jo patogu keliauti po apylinkes (plačiąja prasme, aišku), kuriose gausu įvairiausių įdomybių - kalnai, dykuma, meterorito duobė, visokie nacionaliniai parkai ir t.t.

Apie pakelės įdomybes

Iš Fynikso toliau keliavome išsinuomota mašina. Žinoma, šiek tiek paklaidžiojome, kol suradome mums reikalingą išvažiavimą iš miesto, tačiau tai didelių sunkumų nesudarė. Kur kas didesni pavojai gali laukti, tikint rastais ženklais, poilsio aikštelėje netyčia nulipus nuo asfaltuoto takelio - ten gali tykoti skorpionai ar barškuolės. Brrr... :) Lygiai taip pat reiktų būti atsargiems išsukus iš kelio apžiūrėti Mirties slėnio... Maža kas... Nors, oi, kaip smalsu... :) Arba kaip kokiems žiopliems turistams iš filmų "iškilmingai" pavažiuoti gabalėlį garsiuoju istoriniu 66 keliu (Route 66) atdara bagažine, kurioje žavingai šviečia oranžinis ir raudonas lagaminai... :)

Nors aš jau pasakojau apie visokias įdomybes, kurias gali atrasti keliaudamas mašina, tad čia labai nesiplėsiu, tačiau iki šiol negaliu atsidžiaugti galimybe nuklysti nuo suplanuoto maršruto ar netikėtai sustoti, panorus apžiūrėti kažką įdomaus. Negaliu nepaminėti dviejų aplankytų tokių objektų - Montezumos pilies (Montezuma Castle) ir Hūverio užtvankos (Hoover Dam).

Kad aplankytume Montezumos pilį, teko išsukti galiuką iš kelio. Bet ko dėl pilies nepadarysi, ane? Ši pilis yra išskaptuota kalkmedžio uolienoje 70 pėdų virš žemės. Tačiau Montezumos pilis - tai visai ne pilis, neapsigaukite. Ir juo labiau ne Montezumos.

Kai tik šis pastatas (???) buvo atrastas, jis buvo siejamas su actekais, todėl ir pavadintas Meksikoje gyvenusio actekų imperatoriaus Montezumos II vardu (manyta, kad jis prisidėjo prie jo statybos). Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai Sinagua genties indėnų 5 aukštų ir 20 kambarių gyvenamasis pastatas.

Tuo tarpu Hūverio užtvanka buvo tiesiog mums "ant kelio" - tereikėjo ją pervažiuoti. Tad būtų buvę nei šis, nei tas nesustoti ir neapžiūrėti jos įdėmiau. Ši užtvanka pastatyta per 5 metus (1936 m.) Juodajame kanjone užtvenkus Kolorado upę. Ir užtvanka kaip tik žymi sieną tarp Arizonos ir Nevados valstijų.

Užtvankos aukštis yra 221,4 m, o plotis - 379 m. Tai antra pagal aukštį užtvanka visoje JAV. Beje, nors ekskursijos po užtvanką metu buvo akcentuojami jos privalumai (hidroelektrinė, irigacinis bei potvynių kontrolės resursas), tačiau buvo nutylėta tai, kad ji stipriai paveikė upės (ir susidariusio Mead ežero) florą ir fauną, kurių dalis išnyko arba yra ant išnykimo ribos. Tiesa, ekskursijos metu parodė visai įdomų filmuką apie jos statybą.

Beje, kaip jums patinka pėsčiųjų perėjos ženkliukas??? Nesukelia jokių minčių???

Tačiau toli gražu ne visi gali važiuoti keliu vedančiu per užtvanką. Sunkvežimiai ir autobusai turi važiuoti aplinkeliu. O po Rugsėjo 11-osios įvykių policija tikrina visas mašinas važiuojančias keliu per užtvanką - vieniems užtenka pasisveikinti ir viskas, kitiems parodyti dokumentus, tretiems tenka atidaryti bagažines ir t.t. O, tiesa, eiti per užtvanką irgi ne visi gali - yra draudžiama vestis šunis.

Kadangi ši užtvanka yra strateginis JAV objektas, todėl baiminamasi galimų teroristinių išpuolių. Be to, kelias link elektrinės yra ganėtinai sudėtingas dėl savo staigių posūkių ir pasitaikančių uolų atplaišų kritimų. Dėl visų šių priežasčių yra statomas tiltas, kuris leistų nukreipti automobilių srautą ne per užtvanką, bet netoli jos. Tiltą planuojama užbaigti jau ateinančiais metais. Labai įspūdingai atrodė tos tilto statybos virš užtvankos:

Na va. :)