Pasakojimai nuo sofos: o mes gyvenome ir šiapus, ir anapus upės (Niujorkas, II)

...

Iš savo ankstesnės kelioninės patirties žinojome, kad viešbučiai bei airb&b Manhetene yra brangūs ir brangesni. Ir kad pakankamai didelė kaina bei centrinė lokacija toli gražu negarantuoja viešbučio kokybės. Ir kad metro sistema yra pakankamai gerai išvystyta, todėl tikrai nebūtina gyventi aplink Taimso aikštę (Times Square), kad išgyventum ir aplankytum įdomiausias miesto vietas.


Šio apsilankymo Niujorke metu atradome, kad labai patogu gyventi tiek Kinų kvartale Manchetene (Chinatown), tiek kitapus upės - Džersyje (Jersey City).

Manhetene įsikūręs Kinų kvartalas yra vienas seniausių (ir turbūt žinomiausių) emigrantų iš Kinijos telkinių už Azijos ribų, bet, pasirodo, kad jis tėra tik vienas iš devynių tokių kinų „apgyventų“ kvartalų Niujorke.


Anksčiau „Čainataunas“ garsėjo kinų emigrantų asociacijomis, kurios padėdavo naujai atvykusiems kinams, ir nusikalstamomis kinų grupuotėmis (dažnai asociacijos ir grupuotės buvo persipynusios) bei jų tarpusavio kovomis. Dabar, jei tikėti mūsų niujorkiečiu gidu, tai saugus ir turistams draugiškas rajonas. Na, bent jau mes, pagyvenę jame kelias dienas, tikrai jautėmės pakankamai saugiai (aišku, ir negyvenome kokiam užkampyje). Susisiekimas su kitais Manheteno rajonais buvo puikus, kadangi metro linijos išdėstytos patogiu spinduliu.


Kinų kvartale esantis mūsų viešbutis turėjo netgi terasą ant stogo su puikiausiais vaizdais. Bet nebūtina eiti į terasą ir pirkti super užbrangintus gėrimus (pvz., alaus butelis – 9 doleriai), kad pasigrožėtum puikia panorama, vaizdas pro kambario langą iš 11-o aukšto ne ką prastesnis - gali sau žvalgytis ar į tolį, ar žemyn į gatvę, ar, užsigeidus žmogiško kontakto, į kaimyno kitapus gatvės langus.


Didžiausias minusas, mano akimis, tai gatvėse sklindantys kvapai. Baisiai jau kinai mėgsta visokias smirdynes pardavinėti. Tiesa, gali rasti ir gardžių dalykų, pvz., atsigerti kokoso pieno iš prieš pat tavo akis perskelto kokoso. Nereikia nei į kokius egzotiškus kraštus trenktis. Be to, niekur kitur taip pigiai lazdelės savo smartfonams negausi kaip pas kinus. O koks turistas be nuolatinių selfių (mūsų kalba - asmenukių) darymo dabartiniais laikais, a?


„Čainataune“ gali ant kampo rasti ir vaistinę, ir supermarketą, ir banką, ir kokią „Lucky Happy“ kavinę, kur paprašius juodos kavos iš karto gauni ją pasaldintą ir užbalintą. Į minėtąją kavinę užsukome papusryčiauti vadovaudamiesi logika, kad jei vien vietiniai eina, turėtų būti neblogai. Šis mąstymas šįsyk nepasiteisino – nei bandelės labai gardžios buvo, nei kava gera.


Kita vieta, kurioje šio pasibuvimo Niujorke metu gyvenome, buvo airb&b Džersio centre (Jersey City downtown). Jei Kinų kvartale buvome lankęsi dar pirmosios kelionės į Niujorką metu, tai Džersio vietovės visai nepažinojome.

 

O kai truputį susipažinome, tai net nežinau, didelio įspūdžio jis man nepaliko, tikrai yra įdomesnių (ir malonesnių) vietų. Už tai susisiekimas su Manhetenu taip pat labai patogus. Jokių problemų nekelia tai, kad Džersis yra už Hadsono upės (Hudson river), nes PATH traukiniai važinėja kas penkiolika minučių. Labai panorus galima persikelti ir nedideliu keltu, bet traukiniu neabejotinai yra daug greičiau ir pigiau.


Nors laiko Džersiui daug neskyrėme, vis tiek sugebėjome atrasti keletą neblogų vietelių. Pavyzdžiui, parkelį netoli 15 m diametro „Colgate“ laikrodžio (Colgate Clock), atveriantį puikų vaizdą į žemutinį Manheteną.


Kadangi iš oro uosto mes žioplai važiavome į Džersį ne traukiniu (o reikia juo), bet autobusu, ir dar žiopliau iš autobuso išlipome per anksti, taip ne savo noru įgydami progą susipažinti su savotišku architektūriniu stiliumi pasižyminčiu amerikiečių gyvenamuoju miesteliu – Union City, pramankštinti kojas ir patikrinti savo lagaminų ratelių atsparumą.


Šio Union City „veidą“ savo laiku formavo vokiškai ir ispaniškai kalbėję imigrantai; neveltui jis buvo pravardžiuojamas „JAV siuvinėjimo sostine“ bei „Mažąja Havana prie Hadsono“. Čia nemažai daugiaaukščių namų, bet netrūksta ir nedidukų dviejų šeimų besidalinamų namelių.

Kadangi Union City miestelis įkurtas ant Hadsono palisadų (Hudson Pallisades; vertikaliai kylančios uolos susiformavusios tarsi tvora; šiek tiek gaila, kad šios geologinės įdomybės iš arti nepamatėme), todėl iš dalies jo gatvių atsiveria panoraminis vaizdas į kitus rajonus bei žemesnįjį Manheteną.


Beeidami per Union City kaip tik pataikėme į vietinės reikšmės sekmadieninį Ūkininkų turgelį (Farmers Market), kur gavome gerą progą pailsėti ir pasistiprinti. Šis sustojimas gerokai pakėlė ūpą ir nuslopino nuovargį. Vienintelė bėda, kad visos vietos pavėsyje buvo užimtos – teliko staliukai „ant saulės“, o rugsėjo saulė taip tvieskė, kad teko iš šaliko susisukti turbaną, kitaip grėsė saulės smūgis.

Pačią paskutinę dieną prieš skrydį namo atradome, kad iš Džersio galima nedideliu keltu persikelti į 490 ha dydžio ir iš trijų pusių vandens supamą „Liberty State“ parką (Liberty State Park), kuris yra priešais Liberty ir Ellis salas (Liberty Island; Ellis Island; į jas galima nuplaukti iš šio parko). Gaila, kad teturėjome tik kokias porą valandų, tad didelės dalies parko nespėjome apžiūrėti.


Tik išsilaipinę aptikome paminklą Rugsėjo 11-osios įvykiams atminti – „Empty Sky Memorial“. Netoli memorialo bei krantinės tebestovi istorinė geležinkelio stotis – Naujojo Džersio centrinis geležinkelio terminalas (Central Railroad of New Jersey Terminal arba Communipaw Terminal), menanti masinės imigracijos į JAV laikus – šiuo terminalu kaip vartais į „pažadėtąją rojų“ pasinaudojo koks 10,5 milijono imigrantų.


Visai šalia stoties – krantinėje – kadais veikė keltų infrastruktūra.


Deja, 2012 m. uraganas „Sandy“ stipriai nuniokojo tiek krantinę, tiek stotį, tad iki šiol vyksta atstatymo darbai (ir nežinia, kada jie baigsis).


Na, ir dar viena vieta vėlgi Manhetene, kurioje mes nebuvome apsistoję, bet jei dar būsiu Niujorke, tikrai norėčiau pagyventi, yra East Village bei žemutinio East Side rajonai. Tai labiau darbininkų klasės bei buvę imigrantų rajonai, tad čia nėra įspūdingų turistinių objektų. Už tai juose galima pajusti tikrą miesto gyvenimo pulsą: veikia įvairiausios parduotuvės, kavinės bei restoranai (tarp jų - ir ukrainiečių, ir lenkų), kepyklėlės, taisyklos, valyklos, kirpyklos, sporto salės, dalis namų – didžiuliai daugiaaukščiai, dalis – romantiški mažesni (na, mažesni Niujorko standartais, neįsivaizduokit hobitų namukų). Aplink pilna paprastų niujorkiečių, sportuojančių, skubančių namo ar į parduotuves ar, o gal į darbą ar susitikti su draugais, ir pan., ir palyginus mažai turistų, nes čia jums ne kokia Penktoji aveniu (the Fifth Aveniu). Deja, foto neturiu, nes būna dienų, kai tiesiog tingisi fotografuoti. :)
...

Komentarai

  1. Mes paskutini karta New Yorke buvome 2011m. rudeni ir is „Liberty State“ parko plaukem i Ellis Island - tai sitoje stotyje laukem kelto :) visai kitoks vaizdas buvo... https://picasaweb.google.com/106535342035048750365/2011_10_24_NewYork?authkey=Gv1sRgCKHJ4puu8N-VyQE#

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikrai, visai kitaip atrodė. Na, bet tavo nuotraukos dėka dabar žinau variantą prieš audrą ir po jos. :) Ačiū. :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)