My cosy sofa

...  Per Liuksemburgo paveldo dienas mes tiesiu taikymu šovėme į Ansemburgo pilį (Aansebuerg arba Ansembourg), įsikūrusią Ešo arba dar kitaip vadinamame Septynių pilių slėnyje (Dall vun de siwe Schlässer arba Äischdall, arba Vallée des sept châteaux) prie nykštukinio dydžio Ansemburgo kaimelio (geriausiu atveju jame gyvena koks 40 gyventojų). Tiesa, iškart turiu pasakyti, kad esama dviejų Ansemburgo pilių - Naujosios ir Senosios. Virš kaimelio rymanti ir viduramžių laikus menanti Senoji Ansemburgo pilis (Buerg Aansebuerg arba Vieux Château d'Ansembourg) yra privati, tad apsilankyti ten be pakvietimo neįmanoma, na, nebent būtum tų didikų - Ansemburgo grafų - šeimos draugas arba eksliuzyvinio jų viešbučio-butiko, prašmatniu pavadinimu "Aukso amžius" ( Temps d'Or ), klientas. Tuo tarpu į Naująją Ansemburgo pilį (Neit Schlass Aansebuerg arba Grand Château d'Ansembourg, arba Nouveau Château d'Ansembourg) patekti galima visada. Nors...

... Diena išaušo debesuota, tačiau žmonių kiekis, norėjusių važiuoti 5terės traukiniu, išliko toks pats kaip ir prieš tai . Blyn! Atsikandę masinio haikinimo nusprendėme pasirinkti tokį maršrutą, kuris ne kiekvienam būtų viliojantis, malonus ar įkandamas: Manarola-Volastra-Aia del Cane-C.se Pianca-Corniglia takai priklauso sunkios ir vidutinio sunkumo trasų kategorijoms. Taigi, Manaroloje šiaip ne taip išlipę iš traukinio dar kiek pasidairėme po kaimelį, kuris yra įsikūręs ant uolos apie 70 metrų virš jūros lygio ir, deja, deja, neturi normalaus pliažo. Visgi Manarola yra pakankamai populiari tarp turistų, nes ją su Riomadžiore jungia garsusis „Meilės kelias“ ( Via dell'Amore ), kuriuo lengva eiti. Tik tiek, kad šis takas po 2011 m. liūčių ir potvynių buvo remontuojamas ir iki šiol po remonto neatidarytas. Gal todėl iš ryto kaimelyje dar buvo buvo palyginus ramu, nors žmonių netrūko. Vaikštinėdami po Manarolą kyštelėjome nosį į bažnytėlę ( chiesa di San Lorenzo ,133...

... Šniurkščiodama bėgančia nosimi ir rytais žvelgdama į miestą gaubiančius rūkus vis dar prisimenu savo ganėtinai trumpas, bet labai intensyvias atostogas Lietuvoje. Viskas sutilpo tas dvi savaites – ir pramogos, ir šventės, ir reikalai. Ir artimieji, ir draugai, ir dantistai, ir kirpėjos, ir t.t. Kokie įsimintiniausi atostogų džiaugsmai? Pasikartosiu, bet savaime aišku, kad svarbiausia buvo pasibuvimas su namiškiais ir draugais bei dviejų nepakartojamų ir labai mielų mažių krikštynos. Taip pat tikėti ir netikėti, planuoti ir visiškai ekspromtiniai susitikimai. Juokas, pletkai ir rimti reikalai, na, kaip ir turi būti. Žodžiu, didžiulis malonumas pabūti kartu. O dabar lyrinis nukrypimas: mielos mano draugės, ačiū jums už kartu praleistą laiką (ilgesnį ar trumpesnį - visai nesvarbu), aš jus myliu ir be galo džiaugiuosi, kad mes galim pliurpti lyg vakar išsiskyrusios. Cha! :) Neišvengiami ir labai reikalingi atostogų tinginystės momentai, kai gali sau ting...