Nuo sofos pro langą: aikštės keistuoliai

...

Senokai berašiau, kas pro tą mūsų langą matosi. Arba girdisi. Jau, atrodo, mažai kas ir benustebina. Dabar va dar dramblių užsiveisė - bet apie juose kitą kartą papasakosiu. Taigi, visai dar neseniai parėjau namo ir neištvėrusi kambaryje tvyrančio karščio pravėriau langą, tada pasidariau kavos ir galvoju, atsipūsiu kelias minutes po darbo. Tikras gėris prisėsti ant sofutės ... :)

Staiga girdžiu keistus garsus. ...??? Jau prie ko, ko, bet prie visokiausių miesto garsų iš lauko - pradedant sunkvežimių burzgimu, baigiant orkestrų maršais - esu pripratusi. Vienintelė reakcija į juos yra arba palikti pravirą langą ir toliau, arba tiesiog uždaryti.

O vat šį kartą girdžiu, kad kažkas lyg ir klavišiniais groja. Kiek neįprasta... Tiksliau, absoliučiai neįprasta. Gatvės muzikantai? Būtų keista. Dažniausiai jie tokių melodijų nesirenka. Bet ir dar ne vasaros vakarinių koncertų metas, kada susirenka ansambliai ir orkestrai, ir jau kad duoda, tai mažai nepasirodo.

Kyštelėjau galvą pro langą, o ten aikštėje, visiškai keistoje vietoje  - nei aikštės vidury, nei ant scenos, o tarsi kažkur pakelėje stovi koks tai mini pianinas ar klavesinas, ar dar kažkas (tikrai nenusimanau tuose dalykuose), prie kurio vis pasikeisdami mergina su vaikinuku skambina melodijas. Taip visai gražiai skambina. Keletas žmonių sustoję klausosi arba praeidami nužvelgia.

Aš iš aukštai bežiūrėdama taip ir likau nesupratusi, ar čia kažkokia meno akcija-atrakcija vyko, ar čia ypatinga gatvės muzikantų rūšis buvo, kad net "pianiną" atsitempė. Tačiau atveju lango neužvėriau. Vienas tų retesnių, bet labai malonių atvejų, kai nesinorėjo.

P.P.S: Peržiūrėjusi nuotraukas supratau, kad tai visgi buvo gatvės muzikantai. Bet tokie labai geri.

Tai tiek apie vaizdus pro langą, o mes čiupę lagaminus keliaujam saulės, jūros, šilumos ir itališko klegesio ieškoti, švęsti asmenines šventes ir apkabinti išsiilgtus artimuosius. ;)

...