My cosy sofa

... Pažindinimasis su Lisabona viena diena neapsiribojo. Kai esi tokiam mieste, tai viena diena jame būtų tragiškai mažai. O be to, Lisabona gali būti tokia skirtinga. Istorija, aišku, yra gražu, ir įdomu, ir gerai, bet kitą saulėtą lapkričio dieną mes panorome praleisti modernios, t.y. labiau šiuolaikinės, Lisabonos prieglobstyje. Toje pačioje vietoje, kurią matėme tik išlipę Gare Oriente traukinių stotyje . Bet po atidesnio žemėlapio pastudijavimo jau žinojome ir tos vietos pavadinimą – Tautų parkas ( Parque das Nações ). Saulėtą dieną baisiai smagu čia pasivaikščioti: aplink daug baltos spalvos, vandenėlis tik raibuliuoja, viršum galvų sūpuojasi lyninio keltuvo kabinos, o akys vis krypsta į visokius įdomius statinius. O kadaise šioje šiaurės rytinėje Lisabonos dalyje prie Tago ( Tejo ) upės žiočių būta industrinės zonos. Patikėkite, ne tik mums ten buvo smagu – aplinkui buvo pilna vaikštinėjančių, vaikus ar šunis vedžiojančių, sportuojančių vietinių Lisabonos...

... Vasario 16 dienos proga atidarėme savo mažųjų, na, tik keleto kilometrų, pasivaikščiojimų po Liuksemburgo apylinkes sezoną. Praėjęs šeštadienis nebuvo nei snieguotas, nei lietingas ar labai vėjuotas, todėl nusprendėme iškišti nosis tolėliau ir susirasti kokį miškelį pakvėpuoti tyru oru, o ir kūną pamankštinti. Paskaičiau, ką ką tik parašiau - oho, kaip gerai skamba. Netgi atsiduoda sveika gyvensena. Kas, kad tik savaitgaliais… Ir tai tik kai kuriais… :) Išsitraukėme iš lentynų gilumos savo žemėlapių knygelę ir greitai išsirinkome penkių kilometrų maršrutą (ilgesnio negalėjome, nes per vėlai išsiruošėme), pavadinimu “Malūnų kelias” ( Circuit des moulines ),  prasidedantį ir besibaigiantį Schrassig’o miestelyje.   Pavadinimas skamba gražiau nei yra iš tiesų, kadangi pakeliui nematėme nei vieno malūno. Kadaise jų ten būta, bet dabar nieko nebelikę. Todėl norint “pamatyti” malūnus teks pasitelkti savo vaizduotę. Tiesa, vis dar tebėra specialiai iškastas mažu...

... Jau tik iškėlus koją iš traukinio supratau, kad bus gera diena. Švietė saulė. O kai išlindę iš stoties požemių pamatėme jos išorę nusprendžiau, kad man šiame mieste patiks. Lisabonos Oriente ( Gare do Oriente ) stotis išties labai graži, kai žiūri iš išorės. Pats Santiago Calatrava prie jos nagus prikišęs (kaip ir prie Valensijos Ciudad de las Artes y las Ciencias ). Apatinėje nuotraukoje ne stotis, jei ką... Pasidžiaugę dienos ir stoties grožiu perėjome prie proziškesnių dalykų – tiesiu taikymu patraukėme į prieš pat nosį esantį prekybos centrą susimedžioti ko nors valgomo. Šiaip ar taip, o buvo pietų metas. Na, gerai, gerai, priešpiečiai. Kaip užsispyrusi ožką atsisakiau rinktis kitą kavinę negu tiekiančią salotas. Ir visai ne todėl, kad būčiau vegetarė ar sveiko maisto gerbėja (nors tokia visai norėčiau būti). Aš prieš mėsą nieko neturiu, bet rankose laikiau salotų su makaronais lėkštę vien todėl, kad šioji kavinė turėjo saulėtą balkoną su vaizdu į vandenį....

... Tai va , bangomis tinklaraštininkų gretose vis nuvilnija tokie dalykai, kaip "The Blogger Tag", kas lietuviškai atitiktų maždaug "Paminėk tinklaraštininką". Daug kam jau ir atsibodę tokie "pažymėjimai", bet kartais būna visai įdomu sužinoti šiek tiek daugiau apie žmogų, besislepiantį po receptais, kelioniniais reportažais, rankdarbiais arba tiesiog šiaip kasdieniais ar filosofiniais pamintijimais. Tai va , ne taip seniai ir aš buvau "pažymėta". O tai reiškia, kad aš galiu arba nutylėti ir nieko nerašyti, arba : - parašyti 11 faktų apie save; - atsakyti į "pažymėjusio" asmens užduotus 11 klausimų; - sugalvoti 11 klausimų; - pažymėti 11 tinklaraštininkų, turinčių mažiau nei 200 sekėjų; - pranešti tiems tinklaraštininkams; - negali rinktis tave "pažymėjusio" tinklaraštininko. Ir viskas. Tai va , pažiūrėsiu, kaip man seksis su tais klausimais-atsakymais dorotis. Tuo pačiu berašydama pasidalinsiu k...