SMALSIEMS: PASPAUDUS ANT NUOTRAUKŲ, JOS PASIDIDINA. O TADA PASPAUDUS "open original", PASIDIDINA DAR LABIAU. ;)

2012-08-05

P.S. liuksemburgiečių vargai ir džiaugsmai vasaros olimpiadose

...
Nors Olimpinės žaidynės vyksta Londone, tačiau ir mūsų kieme galima jausti šią šventę – namuose ir su kolegomis džiūgaujame dėl Rūtos taip šauniai iškovoto aukso medalio, sergame už kitus varžybose startuojančius lietuvius bei prie pietų stalo svarstome, o kiek gi dar medalių (ir kokios spalvos) mūsiškiai šį kartą iškovos. :)

(Koliaže panaudoti paveiksliukai iš interneto platybių)

Bet šį kartą kalbėsiu ne apie lietuvių sportines ambicijas ir pasiekimus, nors jie ir labai neblogi, jei pasitikėsime informacija Vikipedijoje. Pasirodo, nuo 1990 m. kaip atkurtos nepriklausomos Lietuvos atstovai mūsų sportininkai iš kiekvienos vasaros olimpiados parsiveždavo medalių, todėl turime jų iš viso net 17 - 5 aukso, 4 sidabro ir 8 bronzos. O su Rūtos medaliu, tai ir visi 18. Kai pagalvoji, tai toks medalių bagažas visai solidžiai atrodo. Na, bet apie lietuvių pasirodymus mes daugiau ar mažiau žinome.

O šį įrašą sukurpti paskatino staiga (t.y. prasidėjus olimpiadai) pasipylusi informacija apie tai, kad „vargšai liuksemburgiečiai“ tėra iškovoję vieną vienintelį aukso medalį prieš ... šešiasdešimt metų (!!!). Kai tai sužinojau, tai išties nustebau. Todėl nusprendžiau pasidomėti įdėmiau, ką gero yra iškrėtę liuksemburgiečiai vasaros olimpinėse žaidynėse.

(Koliaže panaudota foto iš Ebeijing.gov.cn)

1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse liuksemburgietis Joseph (Josy) Barthel 1500m bėgimo varžybose pateikė staigmeną atbėgdamas pirmas ir taip įeidamas į Liuksemburgo sporto istoriją. Ir ne tik.

Baigęs sportininko karjerą jis vadovavo Liusemburgo lengvosios atletikos federacijai (1962-1972) bei buvo šalies Nacionalinio olimpinio komiteto prezidentu (1972-1977), tęsė mokslinę (chemijos srityje) bei politinę (1977-1984 laikotarpiu vadovavo Aplinkos, Energijos, Transporto ministerijoms) karjerą. Liuksemburge jo vardu pavadintas ne tik futbolo ir atletikos stadionas, bet ir sportininko gimtajame mieste Mamer'yje esantis technikos licėjus.

(Koliaže panaudota foto iš Wort.lu)

Labai gražiai "101 Greatest Olympic Moments" tinklaraštyje apibūdintas Josy Barthel laimėjimas (pateikiu laisvą vertimą):

Olimpinėse žaidynėse neretai yra ne tiek svarbu, kaip kažkas greitai bėga, kad laimėtų aukso medalį, kiek tai, kaip jis pasiekia tą medalį ir reaguoja į savo pasiekimą. Būtent tai ir įeina į istoriją. Pirmojo Liuksemburgo aukso medalininko šiuolaikinėse Olimpinėse žaidynėse pasiektas rezultatas privertė jį raudoti iš pasididžiavimo savimi ir savo šalimi. Plazdant savo šalies vėliavos spalvoms Barthel stovėjo ant aukščiausiojo garbės pakylos laiptelio verkdamas iš laimės dėl tokios nesitikėtos pergalės ir dėl įgyvendintos olimpinės svajonės. Iki tol Olimpinių žaidynių istorijoje būta labai nedaug panašių jaudinančių momentų bet kokiai šaliai, jau nekalbant apie tokią mažą kaip Liuksemburgas. Josy Barthel savo laimėjimu 1500 metrų bėgime ne tik įsirašė į savos šalies Olimpinę istoriją (net ir savotiškai pats parašė ją), bet ir, kas ne mažiau svarbu, parodė, kad nuoširdus džiaugsmas pasiekus svajonę varžantis su stipresnių ir didesnių šalių atstovais gali sujaudinti visus.

Tikrai manau, kad šie žodžiai puikiai tinka ir aprašant mūsų jaunąją plaukikę Rūtą, josios pergalę bei emocijas.

(Koliaže panaudotos foto iš Sportskeeda.com ir Rickey.org)

Dar vienas olimpinis medalininkas iš Liuksemburgo yra sunkumų kilnotojas Joseph Alzin, 1920 metų Antverpeno olimpiadoje iškovojęs sidabrą sunkumų kilnojimo (+82.5 kg) varžybose.

O liuksemburgiečiai tikina, kad 1900 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių maratone auksą laimėjęs Michel-Johann Théato taip pat yra liuksemburgietis, tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas to nepripažįsta ir laiko jį - didžiam liuksemburgiečių siutui - prancūzu. O tai reiškia, kad ir jo nuopelnus priskiria Prancūzijai. Ech... :)


Sunkiai tikėtina, kad Londono Olimpinėse žaidynėse olimpiečiai iš Liuksemburgo rimčiau pretenduotų į apdovanojimus. Tačiau tai nereiškia, kad jie visai silpni, pvz., dziudistė Marie Muller liko ketvirtoje vietoje ir beveik galėjo "nukauti" bronzos medalį (na taip, kaip mūsiškei Austrai - vos vos pritrūko iki medalio). Be to, Liuksemburgo sportininkai tikrai gali pasigirti nemažos Liuksemburgo kunigaikščio šeimynos entuziastingu palaikymu varžybų metu.

 (Koliaže panaudotos foto iš Wort.lu, Wort.lu ir Theroyalchronicle.wordpress.com)
...

2 komentarai:

  1. Iš tiesų tikrai nuostabu, kaip tokios mažos šalys atranda sportininkų galinčių atstovauti Olimpiadoje. Todėl, kai jie kažką pasiekia pasididžiavimui nėra ribų. Tas pats pasakytina ir apie Lietuvą.

    AtsakytiPanaikinti