Pasakojimai nuo sofos: čia Lietuva, čia lietūs lyja

...
Kaip kad visai neseniai...

Beje, pagal naujų įrašų nepasirodymą ir išnykimą iš blogolendo turbūt supratote - atostogauju. :)


Bet kai nelyja  - kaip kad sekmadienį, tai galima prisigalvoti visokių pramogų. Mano šeimynikščiai pasiūlė pasmalsauti, ką siūlo Neries regioninis parkas. Na, aš tai tikrai nieko prieš, nes reikia gi neprarasti vaikščiojimo kilometrinius atstumus įgūdžių, o internetinis parko puslapis parodė, kad įvairaus sudėtingumo trasų yra su kaupu (taigi, lietuvaičiai, netinginiaukit savaitgaliais). Tik tiek, kad mano kelionės kompanionai tikrai nebuvo nusiteikę įveikti dešimtis kilometrų, jiems norėjosi lengvo sekmadieninio pasivaikščiojimo. Na gerai, man tiko ir toks.

Pirmasis mūsų sustojimas - Panerių regykla. Palipėję į kalnelį, o ant jo - į bokštelį, išties daug regėjome...pušų viršūnių. Rimtai, tokia pušų ir dangaus panorama. 


Antrasis sustojimas turėjo būti Panerių dvaras, bet privažiavę nelabai supratome, ką ten žiūrėti, todėl patraukėme toliau.

Trečiasis sustojimas - kavinė "Pušynėlis". Aha, o ką jūs galvojote, lipimo į apžvalgos bokštelį nuovargio nuplauti nereikia, aaa? :)

O jei rimtai, iš kavinės atsiveria puiki panorama į Neries upę ir ją supančius miškus.


Nuo kavinės nupėdinę tik pusantro kilometro, jau radome Ąžuolų kalno regyklą su, kaip ir priklauso, apžvalgos bokšteliu. 


Dar truputuką nusileidę žemyn pasiekėme laiptelius, vedančius į Karmazinų piliakalnį


Nuo jo vingiuoja kelių kilometrų takelis link kitų dviejų - Buivydų ir Bradeliškių - piliakalnių, tačiau mes pasitenkinome nuėję iki Karmazinų atodangos bei nusileidę iki Dūkštos upės. Beje, vanduo joje visai nešaltas.


Grįžę atgal iki kavinės vėlgi privaloma tvarka atgavinėjome jėgas valgydami šašlykus bei užsigerdami lietuviška gira (o toji, rūpužė, nors ir naminė, bet buvo perdaug nusaldinta).


Paskutinis sustojimo taškas - Dūkštų ažuolynas. Ten įrengti puikūs mediniai takai patogūs ne tik vaikščiotojams, bet ir vežantiems vaikus vežimėliuose ar neįgaliesiems.


Palei visą taką išdėliotos medinės skulptūros lietuviškos mitologijos tematika. Trumpai tariant, tiesiog ideali vieta lengvam pasivaikščiojimui tarp senų, 180-200 metų, ažuolų.

Yra netgi paslaptingas Airėnų akmuo su kažkokiais įspaustais ženklais. Ant pačio akmens gana sunku juos įžiūrėti, bet pasistengus galima. O kažkuriuo metu aplinkiniai buvo įtikėję, kad po juo slepiasi dideli lobiai. tai ne vienas ir ieškojo jų. 


Dabar ant šio akmens yra kraunamos šiuolaikinių žmonių aukos - centai ir kažkokie lankstinukai. Kažin, ar duoda daug naudos tokios "aukos" jas paaukojusiems?

Beje, bevaikščiodama tarp ąžuolų sutikau savo sielos draugę... :)


P.S. Šiame įraše specialiai daug nepasakojau apie lankytus objektus, nes palikau aktyvias nuorodas, kur galima gražiai lietuviškai apie visa tai ir dar daugiau pasiskaityti. O aš lekiu toliau atostogauti. ;)
...

Komentarai

  1. labai tu graži ten Lietuvoje :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. tai jau ačiū :) lietuviškas oras daug grožiui prideda :)

      Panaikinti
  2. Jo,jo,ta ziezula apatiniame koliaze tiesiog puiki!!!Smagu tos atostogos,ar ne?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Absoliutus gėris yra atostogos :) Bet grįžusi dar turėsiu pailsėti po šių atostogų :)

      Žiežula tikrai puiki, o aš bandžiau nors truputį pasiekti jos lygį :)

      Panaikinti
  3. O mes kaip tik lankėmės Dūkštose praeitą šeštadienį: apėjom visą apžvalginę trasą, palaipiojom rąstais (nes kito kelio persikelti per upę nebuvo) užlipom į visus piliakalnius, perskaitėm visą informaciją, pateiktą stenduose ir t.t. Bet nepasakyčiau, kad tai buvo ramus pasivaikščiojimas. :D O Dūkštų ąžuolyną kitam kartui pasilikom: dabar dar labiau ten užsimaniau nuvažiuoti. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi ne, Aušra, ten kur jūs ėjote, tai tikrai nėra ramus pasivaikščiojimas. Ten jau kelias su išbandymais :)Jūs šaunuoliai :)

      O mes po Dūkštų ažuolyną vaikščiojom mediniu taku, tai ten jokio vargo. :) O ir į Karmazinų piliakalnį užlipom, po to nusileidom, dar nulipom iki upelio ir atgal - mano tėveliai sudėtingam žygiui (kur jūs ėjot) nebuvo pasiruošę nei morališkai, nei fiziškai. :)

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)