SMALSIEMS: PASPAUDUS ANT NUOTRAUKŲ, JOS PASIDIDINA. O TADA PASPAUDUS "open original", PASIDIDINA DAR LABIAU. ;)

2012-05-20

P.S. 21,0975 km per 01:35:49 (aš taip negalėčiau...)

...
Ką gi, po vakardienos Liuksemburgo naktinio maratono Vilmantas savo kišenėn įsidėjo per 1 val. 35 min. 49 sek. įveiktą 21-ą kilometrą. 


O tai reiškia, kad tarp savo amžiaus grupės jis užėmė 50-vietą, o bendroje įskaitoje tarp visų amžiaus kategorijų vyrų liko 229-as (jei pridėtume ir moteris, tai būtų 238-as). Ką čia slėpsi, labai juo didžiuojuosi. :) Šį kartą 21 km bėgo nei daug, nei mažai - 4 790 vyrų ir moterų.


Smagiausia, kad finišavęs Vilmantas atrodė žvalus kaip agurkėlis. Belaukiant sutartoje vietoje po finišo atėjo jis pas mus besišypsantis, su medaliu ant kaklo ir su dviem alaus stiklinėmis - nes gi reikia atšvęsti. :)
 
Beje, šį kartą turėjau savo palaikymo komandoje kompanionę (ačiū tau, Viktorija), tai laikas beplepant ir beaptarinėjant gyvenimo klausimus bei maratono dalyvius neprailgo. O tarp pastarųjų tai buvo visokiausių: sijonuotų, karviuotų, su kojūkais ar vaikiškais vežimėliais etc. Man tai jie yra antra pagal smagumą (pirma - bėgantis Vilmantas) maratono atrakcija.


Belaukiant finišo teko matyti ir tokių užsispyrusių sportininkų, kurie iš paskutiniųjų siekė kirsti finišą. Vienam jaunam vaikinukui  likus keletui metrų iki finišo visiškai atsisakė kojos - matosi, kad jėgų lyg ir yra, tačiau kojos nebeklauso kūno. Įsivaizduoju, koks tai baisus jausmas. Tai atbėgę apsaugininkai padėjo  jam kirsti finišą (beveik vilkte nuvilko). Vėliau vienas apsaugininkas alpstančiai bėgikei padėjo pasiekti finišą atnešdamas ją ant rankų (čia romantiškiau skamba nei atrodė). 


O kai kurie bėgikai po finišo tai tikrai truputuką su dvasiomis kalbėjo, pvz., mes žiūrėdamos į vieną bėgiką po finišo lietuviškai pliotkinom, kad jam nei kojos nebesidėlioja, o ir pats neabejotinai su nematomu pasauliu šnekasi... O tas lyg būtų išgirdęs ir supratęs mūsų lietuviškas kalbas pasižiūrėjo į mus ir prancūziškai paaiškino visai nebegalįs paeiti. Na va, ir susikalbėjome.

Bet nerealiausiai atrodė pirmasis finišavęs maratono bėgikas iš Kenijos. 42 km laikas - 2 val. 13 min. 45 sek. - geriausias per visą Liuksemburgo maratonų istoriją. Ir į finišą jis tiesiog nušvilpė su vėjeliu. Atrodo, kad neįmanoma taip greitai bėgti. Bet turbūt čia ir Afrikos paslaptingas paveldas. Nes visas pirmas ketvertas buvo iš Kenijos, tada trys iš Maroko ir vienas iš Etiopijos. O tik tada atėjo laikas pasirodyti pirmajam europiečiui, kuris šįkart buvo iš Prancūzijos.


Turiu pasakyti, kad ir aš netinginiavau, ir po šio renginio į savo sirgalės ir palaikytojos kišenę įsidėjau 8 nueitus kilometrus. Ir kas dabar gali pasakyti, kad sirgaliai nesportuoja. Aha!


Teisybės dėlei ir Vilmantui dar 4 km keturis reikėtų pridėti, nes pasibaigus maratonui namo nevažiavome autobusu, o ėjome pėsčiomis (čia jau geniali mano įdėja) vis pamojuodami pro šalį lekiantiems-risnojantiems-einantiems-vos bepasivelkantiems maratono bei komandinio bėgimo dalyviams.
...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą