P.S. ketvirtadienio eklerai

...

Citrinos ir bulvės tinklaraštyje pamačiusi eklerų su apelsinų kremu ir šokoladu foto ir paskaičiusi receptą, pagalvojau, kad visai norėčiau pabandyti kažkada juos pagaminti. Ir tas "kažkada" kažkodėl ištiko šį vakarą.

Receptas buvo duotas 6-8 eklerams, bet apžoros yra apžoros (reikia daaaug eklerų), tad tyčiom ar netyčiom, bet tešlą užmaišiau dvigubam kiekiui. Kadangi namuose neturėjau jokių kulinarinių pribumbasų, tai naudojau paprasčiausią maišelį su dosniai iškirpta skyle, tad, kaip puikiai viršutinėje foto ir matosi, manieji eklerai išėjo gana gigantiški, sakyčiau, tokie hot-dog'iniai. Bet užtai į juos telpa daaaaaug kremo! Ir, aišku, ant viršaus nepagailėjau šokoladinio glajaus bei pabarstų.

Turiu prisipažinti, kad teisingai mane įspėjo apie tai, jog šių eklerų gaminimas yra nemažai laiko suėdantis reikalas. Prasikuičiau ilgiau nei dvi valandas (hmmm, o gal tris...). Tai va, pabaigusi juos tepti šokoladu aš staiga supratau, kad man visai nesinori šių eklerų ragauti - esu pilnai soti nuo vaizdo. Na, gerai, gerai, ir nuo tešlos...

Už tai namo grįžęs Vilmantas buvo baisingai patenkintas šiuo netikėtu desertu. Ne tik pats suvalgė visus du hot-dog'inius eklerus, bet ir mane privertė suvalgyti vieną. Įvertinusi suvalgytą kiekį (ir likusį šaldytuve), galiu drąsiai teigti, kad desertu apsirūpinome visam savaitgaliui. 

Beje, šie eklerai Vilmantui labai patiko; tai turbūt vienas geriausiai jo įvertintų mano gamintų desertų (man, asmeniškai, patiktų kiek rūgštesnis kremas). Tad mėgstančius kuistis virtuvėje labai skatinu susivilioti ir pabandyti. Aš pati galvoju, kad su šiais eklerais išnaudojau savo kulinarinį entuziazmą bent mėnesiui į priekį. Bet vertėjo. :)

...