Pasakojimai nuo sofos: kokia vasara be jūros? (I)

...
Atėjus vasarai nepalieka noras pabūti prie jūros. Tik maža problemėlė - kaip jau kažkada rašiau, Liuksemburge jūros nėra. Kita, bet jau labiau asmeninio pobūdžio bėda, kad atostogų dienų man irgi nebeliko (kaip kokia apžora, jau visas sunaudojau). O betgi vis tiek norisi prie jūros - ir nors tu ką.


Taigi, norui neslopstant praėjusį savaitgalį buvom pilni pasiryžimo atsikelti anksti šeštadienį ir nepaisant ilgos kelionės (kokių 4-5 valandų traukinyje) važiuoti į Belgijos pajūrį. Šį kartą savo pajūrio miesteliu pasirinkom Ostendę, nors prieš kelionę iš bendradarbių girdau ne itin palankių šio miestelio vertinimų.


Bet mūsų pasirinkimą labiausiai nulėmė tai, kad tiesiai iš Liuksemburgo tam tikromis valandomis į Ostendę važiuoja vadinamasis "ekspresas". Tai nereiškia, kad traukinys mažai kur stoja ar greičiau važiuoja, tačiau didžiulis jo pliusas - iki pat tikslo niekur nereikia keisti traukinio. O tai, bent jau mums, reiškia, kad išvažiavę anksti galėsime be jokios įtampos miegoti traukinyje.


Tad šeštadienį 6.20 jau sėdėjome traukinyje. O 10.50, kiek nusnaudę, kiek užkandę, pasiekėme Ostendę. Nuo stoties iki pajūrio - visai netoli. O pakeliui dar ir į žuvų turgų galima užsukti (labiau iš smalsumo, žinoma, nes ką šiltą dieną prie jūros gali veikti su nusipirkta šviežia žalia žuvimi?), žvejų laivus apžiūrėti. Man ypač įstrigo žvejų laivas, kurio pirmagalį puošė ne kokia undinė, deivė ar jūrų arkliukas, bet pliušinis mikimauzas. Sakyčiau, šiuolaikiška ir inovatyvu. :)


Priartėjus prie jūros pamatytas vaizdas manęs nesužavėjo - mintyse pagalvojau, kad turbūt teisūs tie, kurie patarė vietoj Ostendės rinktis kitą miestuką.


Tačiau kiek paėjus pamatėme, kad tolėliau viskas tvarkoje, jokių statybų nevyksta, paplūdimys vis labiau okupuojamas žmonių. Na, didžiuliai betoniniai namai prie pat jūros grožio neprideda, bet jei žiūri į jūrą jiems atsukęs nugarą, tai po kurio laiko apie juos galima ir pamiršti.


Nusiraminę nutarėme, kad pats laikas kavos puodeliui ir nedidelio miestelio centro apžiūrai. Bažnyčia, centrinė aikštė su vykstančiu turgumi, kavinukės, parduotuvės - viskas kaip ir turi būti.


Įsidienojus sugrįžome prie jūros. Atėjo laikas saulei, maudynėms ir tinginystei.


Dar, tiesa, Vilmantas smėlyje rado lobį - visokiomis mėlynumo spalvomis tviskantį žiedą. Tikrai neprastesnį nei Keitė Midelton gavo sužadėtuvių proga nuo savojo princo. Pasirodo, manasis princas irgi ne iš kelmo spirtas. :)


Vakarėjant persikėlėme iš paplūdimio į mažą kavinukę, kur besėdėdami galėjome stebėti ne tik jūrą, bet ir praeivius. Visai geras užsiėmimas, tikrai. O ta kavinė tokia gera, truputi meniška, truputį pankiška, tokia "nenulaižyta". Pats tas.


Negaliu pasakyti, ar Ostendėje yra ką veikti vakare, nes nakvoti išvažiavome į Briugę. Tačiau dienos metu geru oru Ostendės smėliukui, jūrai ir bendrai infrastruktūrai jokių priekaištų neturiu. Na, vaizdai - taip, tikrai ne Kuršių Nerija, nes daug betono ir mažai gamtos, bet juk reikia žinoti, į kurią pusę žiūrėti, o kam atsukti nugarą, ane? ;)

Komentarai

  1. As daznai paskaitineju tavo parasymus nuo sofkes ir mane baltai paima pavydas, kad gyveni tu saulele tokioj geroj bamboj :)))) i traukini sast ir jura iki keliu... gera gyventi su ivariom galimybem, ir tai supranti, kai gyveni beveik be ju :)))
    Tai, ka ? gryzai suzeduota is ten ha ha ha :))))

    AtsakytiPanaikinti
  2. Man labai patinka tavieji pasakojimai, tokie turiningi ir idomus, tarsi pati pabuvociau ten. Aciu, ir si karta buvo labai idomu paskaitineti! Na o tas ziedo suradimas gal turi kokia tai simboline reiksme, ka gali zinoti, ar ne? :))))

    p.s. as irgi taves, mergyt, labai pasiilgau! Reikes kazka daryt tuo klausimu :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. mmmm.. jura - tikras geris, kur bebutum :) labai smagi jusu kelione ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Knopkiniukai, taip, taip, negaliu ginčytis, lyginant su anksčiau šiuo metu tikrai turim galimybių pakeliaut po aplinkui, tad tuo ir naudojamės. nes nežinia, kiek ilgai tai tęsis. tai reik išnaudot. :)

    Loreta, nu nežinau, gal ir kokia simbolinė reikšmė iš to žiedo išsirutulios, bet kol kas jis tik toks spalvotas prisiminimas iš pajūrio. :)
    p.s. visiškai neįsisvaizduoju, kur ir kada mes susitiksim. gal reikia kokią tarpukelę sugalvot ir ten susitikt :)

    Šypseniki, aga, jūra visur gerai, bet va lietuviško pajūrio pušų kvapo ir smėlio, tai niekas neatstos. sentimentai. ;)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)