Pasakojimai nuo sofos: 3 dienos Provanse. Avinjonas.

 ...
Mano galvoje Avinjonas buvo užsifiksavęs kaip svarbi vieta. Kodėl? Neturiu jokio supratimo. Bet vis tiek atrodė, kad jame vyko kažkas svarbaus (nesvarbu, kad neprisiminiau), jis kažkuo reikšmingas ir jį būtina aplankyti. Ypač jei esi netoli. O nuo Marselio iki Avinjono tik valanda kelio traukiniu. Atsakymas aiškus, ane?


Tai sekmadienio rytą nepatingėjome atsikelti ir kelios minutės po devynių jau sėdėjome traukinyje į Avinjoną. Ką aš apie jį žinojau... Hmmm... Kad jame gražu. Kad jo visas centras vis dar aptvertas viduramžius menančia siena. Kad jame yra didžiuliai popiežių rūmai (Palais des Papes). Kad jo senieji pastatai įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Kaip ir pakanka, ane?


Dar buvau paskaičiusi, kad vasaros metu šiame mieste būna karšta + ankšta nuo turistų. Galbūt, bet vasario mėnesio sekmadienio rytą nebuvo ne to, nei to. Bet tai ne trūkumas, tikrai.

Kaip tik maloniai išgėrėme vietinėje kavinukėje kavos... Pasivaikščiojome po, nebijosiu to žodžio, mielas senamiesčio gatveles... Užsukome į turgų, iš kurio išėjome nešini kroasanais ir makaronais... Vėl vaikščiojome...  Viskas vyko taip lėėėtai ir tingiai... Tingėjome net fotografuoti... Tikras sekmadienis. ... Lėėėtai ir tingiai...


Taip lėtai vaikščiojant ir tingint akis vis patraukdavo štai taip įdomiai išpaišyti namų fasadai, o tiksliau - langai:


Pajutę, kad virš galvos visai nedraugiškai ima kauptis debesys, žadantys lietų, nusprendėm, kad pats laikas užsukti į Popiežių rūmus. Tokius didžiulius, didžiulius, kad šalia jų jautėmės kaip maži skruzdėliukai.


Teko girdėti, kad vasarą - turistų antplūdžio metu - į šiuos rūmus patekti ne taip ir lengva, nes reikia ilgokai stovėti eilėje. Mūsų buvimo sekmadienį eilės visai nebuvo, tad vienas du mes jau ir rūmuose. Vienas du ir pradėjo pilti lietus. Pasisekė mums.

Pasiėmėm audiogidus, bet, jaučiu, visai be reikalo. Tik iš gobšumo - duoda, tai imk. Nes jei klausytumeis visko (ir, o stebukle, tau tai nenusibostų), tai po tuos rūmus vaikščiotum turbūt parą. Man paprastai kantrybės užtenka, na, kokiems penkiems pasiklausymams. Visą kitą laiką audiogidą prasinešioju tarsi privalomą "krūto turisto" aksesuarą. Tai dabar labai stengiuos, pratinu ir drausminu save neimti šio daikto.


Popiežių rūmai (1316-1403m. juose spėjo pagyventi net 7 popiežiai ir 2 antipopiežiai) dar nėra iki galo sutvarkyti ir parengti turistų landžiojimams, nes jie tikrai gigantiški. Bet keletas ekspozicijų pasirodė visai nieko.

Man kažkaip įstrigo to bokšto, kuriame gyveno popiežiai, skersinis pjūvis, nes viskas atrodytų maždaug taip: apačioje lobynas, virš jo - popiežiaus kamerdinerio kambarys, dar aukščiau - popiežiaus - kambariai, o virš jų - vėl lobynas. Visi lobiai vienoj vietoj, taip sakant. :)

Popiežių gyventi kambariai mums pasirodė ne itin jaukūs. Buvo rūmuose ir geresnių vietelių.  Bet gal čia tik tokių šių laikų prašalaičių akims, tuo tarpu viduramžiais, kai jie buvo statyti, tai buvo super komfortabilūs ir puikūs apartamentai.

Nuo rūmų stogo terasų atsivėrė visai gražūs vaizdai į miestą:


Iš viršaus neblogai matėsi prie pat įėjimo į rūmus ant straublio stovintis dramblys. Beje, jis neuri jokios kitos reikšmės, nebent, estetinę.

Dar Avinjonas garsus savo viduramžių laikotarpiu statytu tiltu (Pont d'Avignon arba Pont Saint-Bénezet). Nedaug kas iš jo telikę, o kažkada jo ilgis buvo net 900 metrų. Dar net populiari liaudies dainelė apie jį yra išlikusi - Sur le Point d'Avignon. Ją, kaip patikino mane mano kolegos, mokykloje mokęsi prancūzų kalbos, ir jiems teko dainuot.


Aplankę tuos jau privalomus objektus, vėl džiaugėmės spėjusia išlįsti saule. Tingiai sėdėdami kavinukėje lauke greit pamiršome, kad apskritai lijo, ir vėl mėgavomės tingia sekmadienio popiete....
                          Tingiai...
                                                   Lėtai...
...

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: kelionės tarpekliu malonumai (Masca, Tenerifė)

Pasakojimai nuo sofos: dvi dienos Renesanso apsupty (I) (Florencija, Italija)

Pasakojimai nuo sofos: šlapiai šiaurietiškas Tanžeras (Marokas)