Pasakojimai nuo sofos: trumpi pasibastymai po Turkiją (įžanga)

...
Ką gi, Naujus metus pradėsiu pasakojimu apie turbūt mums pačią įspūdingiausią praeitų metų kelionę po Turkiją.



  
Pasakosiu apie tokią kiek kitokią Turkiją, nei dauguma pamato poilsinių kelionių metu.
Apie tokią "įsimylėtiną" Turkiją – žemę tarp Europos ir Azijos, tarp modernaus ir seno, persmelktą žmonių meilės, istorinių dramų, nukeliančią į tokias civilizacijas, apie kurias skaitėme tik vadovėliuose, tačiau kurių dalelę dar galima paliesti ranka.


Žodžiu, apie tokią Turkiją, kuri mus tiesiog "nukirto" – grįžome namo jau ją įsimylėję it kokie pirmakarčiai turistai. Aišku, nesakau, kad ten viskas gražu ar kad viskas man patiko (bet šįkart sąmoningai viso to giliau negvildensiu), tačiau šios šalies kontrastai ir praeitis mus "vežė" tiek, kad mes esame pasiryžę ir vėl krautis lagaminus ir lėkti į dar nematytą rytinę Turkijos dalį.


Aplankyti Turkiją sugalvojom likus vos porai savaičių iki atostogų lapkričio pradžioj, todėl visai nebeturėjom laiko patys ką nors planuoti – teliko kliautis turistinių agentūrų paslaugomis. Tai visgi kainavo mums šiek tiek nervų ląstelių, nes kol užsisakinėjom buvo "daug vietų", o kai jau sumokėjom už kelionės paketą bei nusipirkom bilietus – "ups, vietų nebeliko". Aišku, galėjom rinktis trumpesnį , bet gerokai brangesnį maršrutą su anglakalbiais ar prancūzakalbiais, bet mes nepasidavėm – norim pasirinktos ir viskas. Laimei, šiek tiek kiek luktelėjus – kokias porą dienų – vietos visgi atsirado. Ufff...




Būtent kelionės pirkimas paskutinę minutę, kaip paaiškėjo vėliau, ir buvo vienas didžiausių mūsų kelionės laimėjimų. Laimėjimas ne pinigine, bet bendrakeleivių ir gido prasme, kadangi mūsų mažajame papildomame autobusiuke tebuvo 12 žvitrių keleivių ir gidas-enciklopedija vietoj didžiulio pagrindinio autobuso su 40 keleivių minia (kuri mums visai neatrodė simpatiška) ir vargšu gidu. Apie savuosius bendrakeleivius papasakosiu kiek vėliau, dabar tepaminėsiu, kad jie visi buvo rusakalbiai, taigi ir mums teko gerokai pakratyti rusų kalbos atsargas.


Na, o pati kelionė vyko maždaug tokiu ritmu: viešbutis – autobusas – lankytina vieta – autobusas – lankytina vieta – autobusas – viešbutis ir t.t. Tokios kelionės pliusai, kad pamatėme ir sužinojome labai daug (tiesa, 2/3 iš to jau pamiršau, bet pati kalta, kad važiavau nepasiruošus) bei nereikėjo sukti galvos dėl nakvynės, o didžiausias minusas – tik labai paviršutiniškai susidūrėme su vietiniais gyventojais, o be to, kai kuriose vietose norėjosi pasilikti ilgėliau, bet, deja, teko taikytis prie gido nustatyto ritmo.


Nežinau, ar įdomu, bet pasakysiu, kad viso mūsų buvimo Turkijoje metu oras buvo visai neblogas; prieš pat mums atvykstant bent jau Stambule praūžė stiprus lietus, tad buvo vėsoka – vakarais reikėjo ir šiltesnės striukės, ir pirštinių, tačiau kuo toliau važiavome link pietinės Turkijos, tuo darėsi šilčiau – buvo dienų kai vaikščiojome marškinėliais trumpomis rankovėmis, nors vakarais vis tiek prireikdavo šiltesnių megztinių. Tiesa, tiek, kad galėtum degintis/maudytis jau neprišildavo – visgi beveik žiema. Taip pat šiuo laiku buvo mandarinų ir granatų sezonas, todėl turėjau neapsakomą malonumą mėgautis šviežiai spaustomis granatų sultimis (be proto mėgstu granatus). Ir dabar sučepsėjau prisiminusi jų skonį...




Kelionę pradėjome skrydžiu iš Frankfurto oro uosto (ten labai nustebinom registruojančius darbuotojus, kad mūsų lagaminai buvo tokie lengvi ir jų tiek mažai lyginant su kitų keleivių – turkų – bagažu: "tik tiek???") į mažesnįjį Stambulo oro uostą "Sabiha Gökçen", taip pavadintą pirmosios Turkijos karinio lėktuvo moters pilotės vardu. Iš ten autobusu + metro pasiekėme savo viešbutuką. Iš pat kitos dienos ryto susitikome su grupe ir tada prasidėjo mūsų savaitės trukmės "grupinė" kelionė: Stambulas–Ankara–Hatušas–Kapadokija–Konija–Pamukalė–Efesas–Izmiras–Bergamas–Troja–Stambulas.


Kadangi mums pasirodė, kad per mažai laiko šioje  ekskursijoje numatyta Stambului, tai mes su Vilmantu šiame mieste dar pasilikome kelias dienas ilgėliau, kad neskubėdami jį apžiūrėtume (šįkart jau savarankiškai).
Apie Stambulą ir bus kitas įrašas (o greičiausiai, net keli) tinklaraštyje.

Komentarai

  1. Oj kaip smagu buvo paskaityti, nes mes kaip tik planuojam pavasari keliauti i Turkija :) tai labai labai buvo smagu paskaitinet :)
    P.s. o uz sviecias granatu sultis baltai pavydziu, nes as taip pat juos dievinu ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kaip visada smagus ir idomus pasakojimas. Lauksiu daugiau. :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Oo,kaip idomu pamatyti 'kitoki' gal geriau net naturalu(?) veida!O ne isvirtusius papludimiuose pilvus!Super!Laukiu tesinio!

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai smagu ir vėl sulaukti naujo pasakojimo nuo Tavo minkštosios sofutės :)
    Įdomu ir, kaip Lemurka pastebėjo, kitaip, nei įprasta girdėti apie Turkiją...
    Po tokių pasakojimų užsimanau keliauti :)
    Lauksiu tęsinio :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Labas, mieloji,

    Noriu perduoti tau vieną apdovanojimą – Stylish Blog Award.

    Nuolat seku ir skaitau tavo dienoraštį! Dziaugiuos, kad esi, kad tave pazinau, kad tu esi tu!
    Jei sutinki ir priimi jį, įteikiu ir kelias taisykles:
    - paskelbti apie jį savo tinklaraštyje,
    - parašyti apie save 7 tikrus ir teisingus dalykus,
    - perduoti šį apdovanojimą 15-ai tavo nuomone vertų tinklaraščių.

    Tai tiek. Pati apdovanojimo nuotrauka – mano bloge, ateik pasiimti!

    XOXOXO - Loriete

    AtsakytiPanaikinti
  6. Labukas :)

    Ir aš noriu perduoti tau vieną apdovanojimą-Stylish Blog Award. Gavau jį iš auksarankes, lorietes ir agnužės
    Nuolat seku ir skaitau tavo dienoraštį!
    Jei sutinki ir priimi jį, įteikiu ir kelias taisykles:
    -paskelbti apie jį savo tinklaraštyje,
    -parašyti apie save 7 tikrus ir teisingus dalykus, -perduoti šį apdovanojimą 15-ai tavo nuomone vertų tinklaraščių.
    Tam kartui tiek :) Pati apdovanojimo nuotraukytė-mano bloge, ateik pasiimti!
    Linutukas

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)