Pasakojimai nuo sofos: susitikimo vietos pakeisti negalima - Amsterdamas

...
Amsterdamas… Negalėčiau pasakyti, kad tai mano išsvajotas miestas, nors Olandija mane kuo toliau, tuo vis labiau traukia ir žavi. Labiausiai tai kanalais ir dviračiais. Ir dar anglų kalbos naudojimu be jokių kompleksų. Bendrai, tai Olandiją įsivaizduoju kaip tokią poetiškai pragmatišką šalį (žinau, žinau, tai du priešingi dalykai, bet visgi...) ir labai geidžiu daugiau po ją pasidairyti. 

Tačiau vieną savaitgalį 6 valandas traukiniu pirmyn ir 6 atgal važiavome ne Olandija grožėtis, bet pagaliau susitikti su draugais iš Ukrainos (tais pačiais, į kurių vestuves dėl Islandijos ugnikalnio įsiveržimo taip ir nenuvažiavome), kurie, kaip tyčia, darbiniais reikalais buvo Amsterdame. Ir mes pagalvojome, kad taip vienu šūviu du zuikius nušausime – ir su draugais susitiksime, ir į dekadentiškąjį Amsterdamą užmesime akį.

Aišku, laiko pažioplinėti po miestą taip, kaip aš norėčiau, tikrai nebuvo, tad kol kas tespėjome užfiksuoti keletą visiems – net ir nebuvusiems – skausmo žinomų Amsterdamo "veido" bruožų:

kanalus su laiveliais-nameliais (taip, taip, labai banalu, bet pirkome pasiplaukiojimą kanalais ir gėrėjomės tiltais ir namukais,

ir išlikusiais puošniais namais, kuriuose baldai vis dar įkeliami per langus, nes laiptinės per siauros, o kiek seniau, per duris po laiptais vaikščiodavo tarnai, o per duris virš laiptų - aukštuomenė),

daugybę dviračių (bet patys jais beveik nevažiavome, tik truputį...),

 cofee-shop’us (gėda, bet neišbandėme)

 ir Raudonųjų žibintų kvartalą (kažkaip šito irgi neišbandėme, nors irgi spoksojome).

Nors ir nieko tokio "kitokio" ar "neįprasto" neieškodami vis tik atradome keistą sūrių parduotuvę, pasislėpusią tarp daugybės rūbų parduotuvių, įdomų tatuiruočių saloną, bažnyčios viduje įsikūrusį visokių turistinių niekniekių kioskelį bei romantišką namą su gėlėmis ir valtelėmis kiek tolėliau miesto centro.

 Dar sugebėjome aplankyti Van Gogo muziejų, kuris yra labai teisingo dydžio. Koks dydis yra "teisingas? Toks, kuriame nepervargsti, bet išeini jau išalkęs. :)

Ir, aišku, pasėdėjome baruose. Bet šitam iliustracijos nebūtinos. Tiesa, galiu pasidalinti viena paslaptimi (kuria pašnabždėjo vieno bariuko savininkas): Amsterdame alų reikia pirkti mažais bokaliukais, nes tada neatrodysi kaip turistas + alus bus ne bizalas, o visada šaltas + finansiškai nesumokėsi daugiau, nei pirkdamas didelį.

Prieš važiuodama į Amsterdamą pašmirinėjau po keletą internetinių puslapių su rekomendacijomis ir šiaip pastebėjimais apie miestą. Pasirašau po kiekvienu žodžiu, kad miestas labai gražus sutemus. Sutinku ir su tuo, kad Amsterdame galima rasti ir šėlsmo, ir ramybės - kam ko reikia ir norisi. Kas mane nustebino, tai kad daugelyje tų aprašymų buvo pabrėžiama, kad olandai labai gražūs žmonės. Na, kad aukšti, tai taip, bet kad labai gražūs… Hmmm... Žmonės kaip žmonės, nors galbūt gražūs dvasia -  šito ištirt dar nespėjau...


Ar dar norėčiau grįžt į Amsterdamą?
Neabejotinai,
nes jaučiuosi kol kas visiškai neatradusi šio miesto ir savo ryšio su juo, o tik pamačiusi tai, kas yra visiškai po nosimi ir įtraukta į visas, kas yra "mast sy" (must see) Amsterdame knygeles. O norėtųsi atrasti tai, kas yra truputėlį paslėpta, pvz., šilkinių vintažinių suknelių parduotuvę, fotografijų muziejų, pasisėdėjimą kažkur, kur renkasi vietiniai olandai, "savo" tiltą arba namą ir t.t. Kita vertus, susitikimas su draugais  pasibuvimui Amsterdame suteikė visai kitokį "prieskonį" nei kitoms mūsų kelionėms.
Na, gal kas norėtų pasimatymo Amsterdame?

Komentarai

  1. Man taip pat Olandija nėra svajonių šalis, bet turi kažkokios įdomios traukos. Gal dėl tos olandiškos laisvės ir stipraus savitumo. O šiaip, kai buvome Olandijoje, aš labai įsimylėjau Delfto miestuką - nedidukas, be galo jaukus, su mielu Vermeerio muziejumi.

    AtsakytiPanaikinti
  2. dievinu tavo pasakojimus nuo sofikes :)
    lauksiu dar :) :) :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. nu manau jau eilini kart kartojuosi, kad begalo idomu paskaitineti tavuosius ispudziu(ir eilini kart nuo savo luztancios sofos :D)
    Idomus pasakojimas apie Olandija, as vis viliuosi i ja nuvaziuoti kai bus geliu paradas... bet ir seip ja noreciau pamatyti :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Ačiū, merginos :)

    Na taip, Aš ir į Amsterdamą dar mielai sugrįžčiau pažioplinėt, kokį vieną kitą muziejų aplankyt (va iš kolėgų oišgirdau, kad visai nieko tiek fotografijos, tiek rankinių muziejai). O va tokie mažesni miesteliai kaip papasakotas Delftas mane irgi nepaprastai vilioja... Labai tikiuos, kad ten dar apsilankysiu.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)