My cosy sofa

Taigi, atkeliavom į jaukius seniai matytų ir išsiilgtų giminių namučius Ričmonde ir gerokai juose užsibuvom. Kad labai jau smagu svečiuotis buvo... O kartu šiek tiek pajutom gyvenimo šiame mieste ritmą bei netikėtumus. Vieną pavakarę Wallmart prekybcentrio mašinų aikštelėje netikėtai išlydėjom išskrendančius paukščius, sėdėdami automobilyje bandėme suprasti, kuris iš daugybės šviesoforų yra "mūsų", netikėdami savo akimis Dillard prekybos centre apžiurinėjome šuniukams skirtą "komfortą" (kažkaip pagalvojom, kad mūsiškis Fidukas turbūt nelabai suprastų kas tai, bet dėl visa ko tikrai šunišku būdu paženklintų tokio vandens gėrimo indo kampą), atradom, kas "gyvena" meškiukų viduriuose ir šiaip - tiesiog džiaugėmės viešnage. Tai kas tas Ričmondas? Šis miestas, įkurtas prie James upės, yra vienos pietinių JAV valstijų - Virdžinijos - sostinė. Ričmondas, kaip ir visa valstija, turi ilgą ir turtingą istorinę praeitį: kaip nepriklausomas miestas jis datuoj...

Ir iš tiesų, nepatingėjus ir nulipus nuo sofos galima atrasti įvairiausių dalykų. Šį kartą mane stebino (kiekvienas skirtingai, žinoma) trys dalykai - Liuksemburgo pasirengimas skiepams, susitikimas su poetu Kęstučiu Navaku bei Cesaria Evora koncertas. Apie skiepus... Nelauktai netikėtai mes sugalvojome pasiskiepyti nuo kiaulių gripo. Čia nediskutuosiu dabar, ar tai buvo protingas, o gal kaip tik kvailas sprendimas, bet pasidalinsiu tuo, kas mane tikrai nustebino. Liuksemburgo valstybė matyt saugodama ir taip nedidelį savo gyventojų skaičių pripirko priešvirusinių vakcinų ir nemokamai skiepijo tiek savo piliečius, tiek čia gyvenančius "nepiliečius", tokius kaip mes. Tam netgi buvo įrengtas specialus centras, kur tam tikromis dienomis ir valandomis galėjo žmonės nueiti pasiskiepyti. Kur nuėjome ir mes. Taigi... Tik įėjus prie vienišo stalelio sėdintys du vyrukai mums padavė lapus su informacija apie vakciną ir eilės numeriuku. Prie įėjimo į salę mus pasitiko kitas vyra...

Niagaros kriokliai Iš Niujorko mes patraukėme pažiūrėti išgirtojo stebuklo - Niagaros krioklių. Niagaros kriokliai yra ties JAV (Niujorko valstija) ir Kanados (Ontarijo valstija) siena, kuri eina Niagaros upe. Kriokliais grožėtis galima tiek iš JAV, tiek iš Kanados pusės. Žmonės sako, kad iš Kanados pusės atsiveria daug gražesnis vaizdas. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, nes buvau tik iš vienos pusės. Niagaros kriokliai pradėjo formuotis prieš 10.000 metų, tačiau nėra labai aukšti - tik 52 metrai aukščiausioje dalyje, bet ganėtinai platūs - jie dalinami į Arklio pasagos (Horseshoe Falls), Amerikos (American Falls) ir Jaunosios šydo (Bride Veil Falls) krioklius. Pažiūrėti krioklių važiavome ne su mašina, bet nusipirkę ekskursiją autobusu. Na, ir aišku, mes ir dar pora trejetas turistų, buvome "mažuma" tarp per Darbo šventės (Labour Day) šventinį savaitgalį turistauti panorusių vietinių JAV gyventojų iš Indijos, Korėjos, Kinijos etc. Tradiciškai, indų šeimynos keliav...

Šiandien atsikėlusi tradiciškai pažvelgiau pro langą maždaug "nagi, nagi, kas šiandien vyksta pasaulyje?" Žvilgsniui nukrypus nuo pilko dangaus į pagrindinę miesto aikštę nepatikėjau savo akimis - joje jau stovi eglė!!! Gražių gražiausia - žavingai žalia, aukšta, nuostabiai apskrita, na, mano nuomone, tiesiog tobula. Štai tokia: Šios " beveik klasikinės" gražuolės (rašau "beveik", nes geriau įsižiūrėjus paaiškėja, kad tai nėra tikroji eglė, o greičiau koks kėnis ar kažkas panašaus; nenusimanau aš tuose pavadinimuose...) net nepalyginsi su pernykšte "išprievartauta" ir disko stiliumi išdabinta pagrindine miesto egle, kuri dar ir sukosi aplink save lyg kokia žemyn galva pakabinta balerina itin postmoderniame spektaklyje: Tad taip netikėtai išvydus šiųmetę eglę kažkaip net smagiau "ant dūšios" pasidarė. Vertybės išlieka... Arba aš senstu ir tampu konservatyvia bambekle. ;)

... Niujorkas... Iš tiesų, tai meluoju - nematėme mes Niujorko, o tik Manhatan'o salą. Bet net ir joje veiklos oi kaip netrūko! Svarbiausia, būti viskam pasiruošus : Pirmomis dienomis jis stulbino daugybe dangoraižių ir dideliu žmonių judėjimu... Tačiau po kelių dienų tiek su didžiuuuliais pastatais, tiek su žmonėmis jau apsipratome - atrodė, kad kitaip ir būti negali, tad nustojome kreipti į juos (dangoraižius ir žmonės) dėmesį. Galima sakyti, kad apsipratome su aplinka. Nusipirkę "City Pass" bilietuką (kuris mūsų atveju labai pasiteisino) apvaikščiojome įvairius "lankytinus" objektus, pvz., Empire State pastatą, tiksliau - dangoraižį, nuo kurio viršaus atsiveria tikrai nuostabi Niujorko (nors daugiau gal Manhatan'o) panorama... Nusprendėme, kad pats gražiausias mums yra Chrysler'io dangoraižio stogas: Kad ir kaip banalu, bet tikrai verta pastovėti eilėje ir viršuje "pasigrumdyti" alkūnėmis su kitais žmogeliais, kad galėtum pasi...