P.S. Atvirų durų pavilioti...

...

Kartas nuo karto ES institucijos Liuksemburge surengia atvirų durų dienas. Jos niekada manęs (ir Vilmanto) nesudomindavo - užmesdavom akį, kad toks renginys nusimato, ir tiek. Kurių galų dar ir savaitgalį lankyti vietas, kurios tau vienaip ar kitaip siejasi su darbu?


Todėl pašto dėžutėje rastas kvietimas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo atvirų durų dieną buvo abejingai nužvelgtas ir beveik išmestas, tačiau paskutinę minutę dėl visa ko atidėtas į šalį, jeigu netyčia susigundytume užsukti. Iki šiol per visus dešimt Liuksemburge praleistų metų toks noras dar nebuvo kilęs.


Visgi išmušė ta valanda - nusprendėme pasivaikščioti ir tuo pačiu trumpam užsukti į Teisingumo Teismą. Galvojom, pasidairysim pusvalandį jame ir tiek toks pramogos.


Net įsivaizduoti negalėjau, kad šis renginys sulaukia tokio populiarumo. Atkakę likus valandai iki atvirų durų pabaigos radome visą būrį norinčių patekti vidun. Net prie kelių įėjimų buvo išsirikiavusios eilės; į vieną jų teko stoti ir mums.


Man tai buvo didelis netikėtumas; kažkodėl įsivaizdavau, kad susidomėjusių bus visiškai nedaug. Pasirodė, kad labiau klysti negalėjau. Teismo viduje taip pat šurmuliavo žmonių minia.

Praėjus apsaugos patikrą ir prie atlapo prisiklijavus lankytojo lipduką galima buvo rinktis, kaip elgtis toliau - patiems vaikštinėti po paprastiems mirtingiesiems retai atveriamas vietas ar susirasti gidą ir po pastatą keliauti su juo ar ja.


Mes nusprendėme rinktis gidą tikėdamiesi išgirsti įdomių pasakojimų. Daug įdomaus neišgirdome, bet tai turbūt priklauso nuo to, koks gidas pasitaikys - ar teisėjo kabinete dirbantis asistentas, ar patsai generalinis advokatas (taip, taip, buvo ir tokių gidų).


Ką aš galiu pasakyti, niekad nebuvus Teismo pastate, tikrai verta pasinaudoti proga ir pasižvalgyti po jo vidų. O netgi ir buvus, per atvirų durų dienas yra atveriamos ne tik Teismo salės, bet ir tokios patalpos, kur taip paprastai nepateksi, pvz., kur vyksta teisėjų pasitarimai bylų klausimais ir sprendimų priėmimas.


Be to, kas gali atsispirti galimybei pasikelti į 24-ą aukštą ir iš ten pasižvalgyti į platųjį pasaulį.


Į vieną pusę... Į kitą pusę...


Ir ką, ne tik kad pusvalandžio, bet ir valandos per mažai, kad viską spėtum apžiūrėti, paskaityti, paklausyti. Trumpai tariant, Teismo atvirų durų diena mums labai patiko - buvo daug įdomiau nei įsivaizdavau, kad gali būti.


...

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)