Pasakojimai nuo sofos: Ledo rūmuose nuo seno Ledinukas sau gyveno (Liežas)

...

Netyčia pamatyta ledo skulptūrų parodos reklama suviliojo kelionei į Liežą (Liège). Dėl to net nepatingėjome atsikelti ankstų šeštadienio rytą, kai pats maloniausias miegas. „Nenormalu“, aš su tuo visiškai sutinku, bet... o ką daryti, jei mus buvo užvaldžiusi idėja fiks pamatyti tas ledo skulptūras. Smėlio skulptūrų štai jau esame nemažai prisižiūrėję, o ledo - dar ne. Be to, tai buvo paskutinis parodos savaitgalis, taigi, ir paskutinis mūsų šansas pamatyti.

Ledo skulptūrų paviljonas „Žvaigždžių karų“ tema buvo įrengtas visai netoli Santiago Calatrava dizainintos futuristinės Gijemino stoties (Liège-Guillemins). Fantastiniame filme „Galaktikos sergėtojai“ (The Guardians of the Galaxy) ši stotis buvo tapusi Ksandaro (Xandar) planetos dalimi, tai kur ir berasi geresnę kaimynystę „Žvaigždžių karų“ veikėjams.

Pati parodos tema man asmeniškai gal ir ne itin įdomi, bet „Žvaigždžių karų“ filmus esu mačiusi (išskyrus paskutinį - jo pažiūrėti kol kas neprisiruošėme), taigi, bent jau pagrindiniai herojai buvo daugiau mažiau pažįstami ir atpažįstami.

Žymiai įdomiau buvo per skulptūrų ypatumus atsiskleidusi ledo skulptorių meistrystė. Šias skulptūras iš 500 tonų ledo net keturias savaites kūrė trisdešimt meistrų iš skirtingų šalių. Kai kurios jų buvo tikrai pribloškiančios savo dydžiu (pvz., siekiančios net 6 metrus) ar (ir) detalumu. Labai tikroviškai atrodė Džiabos už grandinės laikančio Lėją kompozicija, o mano didelės simpatijos sulaukė baltasis imperijos karys.

Tik tiek, kad labai ilgai tų skulptūrų nepatyrinėsi - uždarose patalpose palaikoma -6 laipsnių temperatūra atrodė esanti (na, taip jautėsi) bent dvigubai didesnė; jausmas lyg būtum kokiam ledo urve ir po truputį pats virsti viena tų skulptūrų. Aišku, labai sušalus buvo galima gurkštelėti ko nors stipraus iš ledo stiklinaičių čia pat veikusiame lediniame bare.

Aplankius ledo skulptūras reikėjo nuspręsti, ką čia dar nuveikus Lieže. Na, miestą mes prieš keletą metų jau esame neblogai patyrinėję, tai labai širdies dėl blogo oro neskaudėjo. Bet per pliaupiantį lietų ne kažką nuveiksi, todėl bevalgydami firminius Liežo mėsos kukuliukus su fritkėmis sumąstėme aplankyti „Grand Curtius“ muziejų (Musée Curtius), kuriame dar nėsyk nebuvome.

Labiausiai mus viliojo ten esanti stiklo gaminių sekcija. Ji galų gale ir pasirodė esanti įdomiausia muziejaus dalis. Na, ir ginklų ekspozicija tokia nemaža ir pakankamai nebloga. O šiaip tas muziejus toks truputį be koncepcijos: čia eksponuojami stiklo gaminiai, čia - ginklai, čia - belekas, čia - priešistoriniai laikai su gremžtukais, o čia -  viduramžiai su marijomis ir kitais šventaisiais, ir pan.

Kaip ten bebūtų, muziejus padėjo pasislėpti nuo lietaus, nors, kaip matote, ir pats kiek „kentėjo“ nuo varvančio stogo, ir praleisti laiką sužinant bei pamatant kažką naują. Galiausiai teliko vakarą baigti ragaujant belgišką alų ir, kas svarbiausia, įsijautus nepražiopsoti traukinio namo. ;)

...