Pasakojimai nuo sofos: miestas be charizmos - Bona.

...

Prieš rašydama ilgai galvojau, kaip galėčiau apibūdinti Boną. Pirmas, tai gal ir teisingiausias, į galvą atėjęs žodis buvo angliškas bland, kuriuo tikrai nenoriu pasakyti mielas, švelnus ar ramus. Teisingiausias lietuviškas atitikmuo turbūt būtų prėskas arba joks.

Nes dažniau juk būna, bent jau man, kad galiu įvardinti, kad kažkuris miestas man patiko ar nepatiko, lankymosi metu buvo labai smagu ir liūdna. O čia dabar - joks.

Tai gal mano įspūdis ir nėra visai klaidingas, nes, pasirodo, ir pats Bethovenas labai nemėgo savo gimtojo miesto, kuris dabar savo centrinėje aikštėje turi išstatęs Bethovenui skirtą skulptūrą beigi didžiuojasi Bethoveno gimtajame name įrengtu muziejumi. Jame net Bethoveno plaukų sruoga yra patalpinta po stiklu.

Muziejus, tai sakyčiau, toks labai protingo dydžio (t.y. nedidukas), siūlantis apžiūrėti garsiojo kompozitoriaus nuotraukas, naudotus instrumentus, sukurtas partitūras beigi parašytus laiškus. Ir netgi du pieštus nedidukus  portretėlius galimai Bethoveno mylimųjų.

Už ką galima tikrai muziejui padėti pliusą, tai už turimą fonoteką įvairių Bethoveno kūrinių interpretacijų, kuriuos atliko įvairūs muzikantai bei už galimybę pažiūrėti, na, kokių dvidešimties minučių trukmės 3D operos gabaliuką.

Miesto centras pasirodė visai jaukus, yra pakankamai parduotuvių, kuriose galima atsiduoti apsipirkinėjimo malonumams.

Mūsų lankymosi metu vyko kažkoks tai sportinių (o gal įvairių nevyriausybinių) organizacijų išėjimas į viešumą, tad buvo pristatyta krūva visokių palapinių. Įdomiausia jų siūloma veikla buvo tapti stalo futbolo žaidimo figūrėle vienoje ar kitoje komandoje, ir taip žaisti a la stalo futbolą.

Prie universiteto pataikėme į padėvėtų dviračių turgelį, o dėl pasiruošimo būsimam koncertui, mūsų neįleido į Botanikos sodą-parką. O nukakti iki parko, kur pasak žemėlapių yra japoniškas sodelis ir dar kažkoks (nebepamenu), mums jau pritrūko laiko.

Šiaip, tai Bona labai tinkama visokiems pasivaikščiojimams. Ir nors mūsų visai nesužavėjo anei muziejų mylia - ji mums pasirodė visiškai nuobodi (galbūt todėl, kad diena pasitaikė karšta ir didieji muziejai visai nežadino mūsų smalsumo), anei visokie vyriausybiniai pastatai, tačiau buvo labai gera tiesiog vaikštinėti palei Reiną.

Per Bonoje praleistą saulėtą ir šiltą dieną tikrai nusivarėme nuo kojų, sočiai vokiškai papietavome, šį bei tą apžiūrėjome, tačiau meilės šiam miestui, deja, nepajutome. Gal kitą kartą... Jei toks bus. ;)

Tiesa, o gal kas nors irgi kada buvot kokiam nors "prėskam" mieste? 

Pasidalinkit. :)

...