Pabambėjimai nuo sofos: kartais taip sunku suprasti šiuolaikinį meną...

 ...
Vakar nusprendžiau, kad nesuprantu aš to šiuolaikinio meno. Nors ne, toks pareiškimas gal kiek per griežtas. Turbūt reikėtų sakyti, nelabai suprantu. O dar geriau būtų eiti "šviestis", kad vis labiau suprasčiau tą šiuolaikinį meną. Apie ką aš čia..?


Aha, taigi vakar teko sudalyvaut tokioje vieno Liuksemburgo viešbučio saviprezentacijoje per labai eksperimentinius ir labai šiuolaikinius (populiarus žodis, kai kalbama apie meną)  muzikos ir šokio pasirodymus. Tas viešbutis įsikūręs Liuksemburgo ES institucijų rajone visai greta Šiuolaikinio meno muziejaus bei Filharmonijos. Galbūt tai ir įtakojo būtent tokio savęs pristatymo formato pasirinkimą. O į tą prisistatymą pasauliui mane atginė ne kas kitas kaip smalsumas.


Viskas prasidėjo nuo muzikinės dalies. Ir nors muzikinės instaliacijos bei grojimas mane ne tiek domino, tačiau šio pasirodymo vis tiek niekaip negaliu pamiršti. Negaliu dėl to, kad niekaip, tą nuoširdžiai prisipažįstu, nesuprantu, kaip rimtas suaugęs vyras gali susikaupusiu veidu ilgiausiai barbenti visokius ten būgnelius, keptuves, dar ten kažką, galų gale būgno lazdelėmis mušti sieną vis paskyrai pašūkčiojant visokias frazes. Nu, sakau jums, nesuprantu aš tokio šiuolaikinio meno. Man tai iš šono viskas atrodė labai juokingai. Tik nesuvokiau, kodėl pats atlikėjas bei keletas tokios (eksperimentinės???) muzikos gerbėjų buvo tokie rimti. Ryškiai aš kažko tame jo pasirodyme neišjaučiau, ne kitaip.


Bet pagrindinė priežastis, kodėl aš atėjau, buvo noras pamatyti gyvai atliekamą  šiuolaikinį japonų šokį buto  (rašosi butoh). Apie jį buvau jau truputį girdėjusi iš kolegės, paskaičiusi ir mačiusi jutūbėje, bet labai norėjosi pamatyti atliekamą gyvai. Buvo įdomu, ar paliks tokį pat įspūdį, kaip pažiūrėjus internete, ar persmelks kažkokie nauji pojūčiai, o gal koks naujas supratimas aplankys. Žodžiu, buvo įdomu ir smalsu. Ką galiu pasakyt? Tik kad Baisiai Keistas Šokis. Jisai tikrai gerokai sukrečia turimą šokio bei estetikos suvokimą (bent jau mano).


Kas nieko negirdėjo apie buto šokį ir tingi skaityti didįjį informacijos šaltinį Vikipediją, pasakysiu, kad šis šokis atsirado Japonijoje po II Pasaulinio karo sekusiu laikotarpiu kaip tam tikra maišto forma, nusistovėjusių galios santykių griovimas, protestas prieš vakarietiškojo modernaus šokio mėgdžiojimą bei tradicinį japonišką šokį-spektaklį noh. Maždaug taip. Laikoma, kad buto šokis griauna tradicines konvencijas apie šokį, jis neatsiejamas nuo grotesko, tabu, tamsos, nuopuolio, mirties, pasąmonės, absurdo temų, svarbus vaidmuo tenka jausmams bei pojūčiams, asmeninei patirčiai. Šokdami šokėjai neretai būna baltai nubalintais veidais/kūnais, jų atliekami judesiai labai lėti ir kontroliuoti, o kartais judesio ir visai gali nebūti. Buto šokis siejamas su japonais šokėjais Tatsumi Hijikata ir Kazuo Ohno. Pastarasis teigė, jog svarbu, kad jo šokis žiūrovą priverstų apsiverkti, tačiau žiūrovas nebūtinai turi suprasti, ką šokėjas daro – esmė, kad šokis priverstų žiūrovą reaguoti. Va tiek žinių iš Viki, kam įdomu bus – pasiskaitys daugiau.


Žodžiu, vakar tokiam buvusių įtvirtinimų siaurame tunelyje skambant keistai muzikai pirmą kartą pamačiau gyvai atliekamą buto. Buvo labai įdomu. Ir labai keista. Visiškai nesupratau, ką ta keista laiptais nusileidusi japonė savo judesiais vaizduoja. Toks jausmas, kad ji visiškai įsijautusi į šokį. Ji šoko, o žiūrovai tiesiog turėjo trauktis į šalis. Jos judesiai su pagreitėdavo, tai sulėtėdavo, ji tai voliodavosi ant žemės, tai spaudėsi prie sienos, o veide keitėsi visokios grimasos. Galų gale bešokdama pasiekusi tunelio galą ji išbėgo į šviesą plasnodama rankomis. Laisvė? Išsivadavimas? O gal dar kas nors? ...


Negaliu pasakyti. Bet n-tąjį kartą pasikartosiu, na, tikrai labai keistas šokis tas buto. Ar norėčiau jį šokti? Nea. Ar eičiau pažiūrėti į kitus šokančius? Manau, kad taip. Ne todėl, kad man gražu, bet todėl, kad tas šokis mane truputį sujudina ir priverčia pamąstyti. Visgi neprižadu, kad ilgą buto šokio pasirodymą išžiūrėčiau iki galo.


Šokio pvz. galima pažiūrėti  čia, čia, čia ir daug kur kitur, o išvadas jau pasidarykite patys.
...

Komentarai

  1. Niu prisipazinsiu, kad ir man sunku kai kurias siuolaikines meno rusis ar kurinius suprasti...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kartais galir nereikia nieko suprasti, taip kaip tai suprastukiti... sakyciau, svarbiausiai ka tai paliecia tavyje ...
    dekui buvo ispudinga

    AtsakytiPanaikinti
  3. tai žinoma, vis tiek visą, ką matome, perleidžiame per save - ir ką jau pasiimame, tą jau pasiimame. tik tiek, kad kartais ne visada norisi, ką nors pasiimti... ;)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)