My cosy sofa

... Praeitas šeštadienis prasidėjo tradiciškai - 6-os valandos traukinyje. Tik šį kartą mūsų tikslas buvo ne jūra, o Kelnas. Pasirinkome jį be jokios ypatingos priežasties, jei priežastimi nelaikytume smalsumo. Na, mes norėjome tiesiog pasižvalgyti po Kelną ir tiek. Be jokių didingų tikslų. Bet už tai dar nespėjus išeiti iš stoties savo didybe mus bandė priblokšti Kelno katedra. Nors ir nukentėjusi per II Pasaulinį karą, tačiau atstatyta ir vėl masinanti turistus. Bet josios dydis - tikrai įspūdingas. Nors negalėčiau pasakyti, kad mane sužavėjo jos vidus, tačiau bevaikščiodami josios viduje aptikome visokių įdomių dalykėlių. Pavyzdžiui, grafo fon Gotfrydo kapą su kojūgaly sutūpusiais šuniukais-baubukais, Lenkijos karaliaus žmonos kapą. Taip pat Katedra siūlo ir vieną pramogą, ant kurios aš visai žioplai pasimoviau. Trumpai tariant, galima pakilti į Katedros bokšto viršų. Kodėl gi ne, kai pagalvoji. Nusiperki bilietuką ir eini patenkinta. Prasideda laiptai. OK, li...

... ... Pirmiausia, kaip tikra lietuvė, pradėsiu nuo pasipiktinimo ir moralo (tam brendau jau kurį laiką, nes vis negaliu pamiršti). Ir jis nebus apie jūrą. Ir net apie vasarą. O apie skrydžius ir lagaminus. Mieli žmonės, draugai, giminaičiai, skaitytojai ir šiaip per klaidą užklydę, daug keliaujantys ir išsiruošę pirmą kartą, būkite malonūs, dėmesingi ir sugebėkite atskirti savo lagaminus, besisukančius ant konvejerio . Nepatingėkite kaip nors išskirtinai pažymėti savo lagamino, o jei ne, tai pasiėmus atsegti ir pasitikrinti (net jei ir esate 100% tikri), ar jis tikrai yra jūsų. Jaudulys, nuovargis, noras susitikti su pasitinkančiais - gali būti, kad iš to džiaugsmo ar/ir skubėjimo iškeliausite ne su savo lagaminu (oho, nuskambėjo, kaip iš kokios vaistų reiklamos). O ką daryti tikriesiems lagamino savininkams? Keikti žioplius, kaip kad darėme mes. OK, nebuvo mūsiškiame lagamine lobių, bet likęs kažkieno lagaminas su cigarečių pakeliais, liemenėlėmis, rankinukais ir kelnai...

... Atėjus vasarai nepalieka noras pabūti prie jūros. Tik maža problemėlė - kaip jau kažkada rašiau, Liuksemburge jūros nėra. Kita, bet jau labiau asmeninio pobūdžio bėda, kad atostogų dienų man irgi nebeliko (kaip kokia apžora, jau visas sunaudojau). O betgi vis tiek norisi prie jūros - ir nors tu ką. Taigi, norui neslopstant praėjusį savaitgalį buvom pilni pasiryžimo atsikelti anksti šeštadienį ir nepaisant ilgos kelionės (kokių 4-5 valandų traukinyje) važiuoti į Belgijos pajūrį. Šį kartą savo pajūrio miesteliu pasirinkom Ostendę, nors prieš kelionę iš bendradarbių girdau ne itin palankių šio miestelio vertinimų. Bet mūsų pasirinkimą labiausiai nulėmė tai, kad tiesiai iš Liuksemburgo tam tikromis valandomis į Ostendę važiuoja vadinamasis "ekspresas". Tai nereiškia, kad traukinys mažai kur stoja ar greičiau važiuoja, tačiau didžiulis jo pliusas - iki pat tikslo niekur nereikia keisti traukinio. O tai, bent jau mums, reiški...