Pasakojimai nuo sofos: ach, tas Paryžius... (II)
...
Taigi toliau traukiame drąsiųjų, o, tiksliau - turistų, keliais po Paryžių: įbedę nosis į žemėlapius, vis pasinaudodami metro patogumais, gaudydami gerus kadrus ir kojas ilsindami paryžietiškose kavinukėse.
Dar vienas žinomas muziejus, savo išore ir turiniu visiškai priešingas Luvrui, yra šiuolaikinio/modernaus meno meka pavadinimu "Žoržo Pompidu centras" (Centre Georges Pompidou). Tas modernumas aiškiai matosi jau paties pastato ir jo prieigų architektūroje.


Dar Paryžiuje užtikome akiai mielą savivaldybės + rotušės pastatą, ant kurio stogo įsitaisiusios riterių skulptūros ir kuris dar labiau pagražėja sutemus.


Būčiau visai pamiršusi paminėti Noterdamo katedrą (Notre Dame de Paris), esančią Île de la Cité saloje. Irgi turistų mylima, V. Hugo "Paryžiaus katedra" kūrinio išgarsinta, bažnyčia. Prisipažinsiu, kad ji man tokia, na, bažnyčia kaip bažnyčia, nors ir laikoma prancūziškos gotikinės architektūros šedevru. Mano akimis, net ir baubukų (gerai jau, chimerų) ant jos mažoka...

Bet užtat kavos puodelis kavinukėje netoli jos kainuoja 5.80 euro. Čia jau turbūt supratote, kad turistiškai susimovėme, nusprendusios prisėsti prie stalelio šioje kavinėje. Tačiau tąkart tai buvo vienintelė vieta "ant saulės", tai ir susigundėm...
Visgi Katedra ir upė labai, bent jau man, pagražėja sutemus, kai įsijungia šviesos... Ir ypač jei žiūri į katedrą iš tolėliau... Kažkaip nė iš niekur apima toks romantiškas nusiteikimas. O jei dar girdi jaukiose kavinukėse susirinkusiųjų klegesį, tai nė nepajunti, kaip užsimanai kartu su draugų kompanija irgi prisėsti vienoje tokių kavinukių ir smagiai pavakaroti...

Aha, taigi Triumfo arka (Arc de Triomphe), esanti 5 plačių gatvių susikirtimo centre. Ta pati, kurią užsakė pastatyti toks žinomas istorinis veikėjas kaip Napoleonas. Deja, jam neteko jos pamatyti tokios, kokia ji yra dabar - su savo nuotaka jis pravažiavo tik pro jos natūralaus dydžio medinį maketą. Triumfo arka buvo užbaigta statyti jau po Napoleono mirties ir skirta to laikotarpio karuose žuvusiems prancūzų kariams atminti.

Tačiau ištaikėme progą nulėkti iki Mulenružo (Moulin Rouge) kabareto, kuris buvo atidarytas dar 1889 m. ir kuriame gimė kankanas. Žinoma, iš išorės kabareto pastatatas tikrai nėra toks romantiškas kaip kad filme miuzikle su N.Kidman bei E.McGregoru, tačiau vis tiek įžymybė, ane? Nors gandai sklinda, kad Moulin Rouge kabaretas šiuo metu jau nebėra "pats pačiausias" Paryžiuje, nes ji nukonkuravo kažkoks kitas (tik va koks?).

Užtat smagus netikėtumas buvo neplanuotai atrasta nedidukė Montorgeuil gatvelė, kurioje šeštadieniais vyksta turgus, o ir kasdien ji yra pilna visokių mažyčių parduotuvėlių (bulkinė, mėsinė, sūrinė, vyninė etc.) ir vietiniais gyventojais (tikiuosi, kad turistų nesupainiojau su jais) užpildytų kavinukių, mat jie čia apsipirkinėja ir socializuojasi... :)


Įdomus reportažas :) Turiningos dienos!
AtsakytiPanaikintisuper reportaziukas, atrodo, kad pati nors truputuka pamaciau Paryziu :) labai labai idomu buvo skaityt ;) na visada tavo reportaziukus idomu skaityt ir su malonumu skaitau ;)
AtsakytiPanaikintiKazkaip netycia cia uzklydau... Pati neseniai Paryziuj pabuvojau. Labai idomu paskaityti kitu ispudzius. Aciu. :)
AtsakytiPanaikintiAh... Paryžius... kaip aš norėčiau į jį nuvykti...Meilės miestas - skamba kaip svajonė.
AtsakytiPanaikintiKaip tau pavyko patekt į Mulen Ružą? Girdėjau, kad ten didžiulės eilės būna....