Pasakojimai nuo sofos: Briuselio berniukas ir Olandijos tulpės

...
Na, kad jau mums dėl gamtos išdaigų taip ir nepavyko iškeliauti į išsvajotąją Ukrainą, tai vis tiek nusprendėme bent truputį atsigriebti už šią nesėkmę - išsiruošėme savaitgaliui į Briuselį. Gėda prisipažinti, bet aš ten nuvažiavau pirmą kartą, nors Briuselis yra tikrai netoli - 3 valandos traukiniu ir mes jau vietoj.

Na ir vėl, spėkite, kokie mano pirmieji įspūdžiai? Ogi: kieeek daaaug žmonių!!! :) Begyvendama Liuksemburge jau, matyt, įsigijau tą tokį "kaimo gyventojo" sindromą stebėtis žmonių gausybe.

Kiti pora dalykų, kritusių į akis, tai
- Briuselio valkatėlių kiekis (Jų daug, kaip ir bet kuriame dideliame mieste, bet ne mūsų Liuksemburge. Be to, anot mūsų draugų, jei jie paprašo, pvz., cigaretės ir tu jiems neduodi, tai turi dar pasiaiškinti, kodėl neduodi, nes paprasto "ne" čia neužtenka...),

- nuolat šmėžuojančios skarelėmis apsirišusios ar hidžabų paslėptos musulmonės (Liuksemburge tokį reginį pamatyti yra retenybė. Tiesa, prieš keletą dienų paskaičiau, kad belgai ką tik uždraudė viešose vietose rodytis su hidžabais, tai, matyt, tokių vaizdų sumažės.)

- ir turistai, turistai, turistai...

Na, bet aš ne apie tai.

Nors turistiniam Briuselio apžiūrėjimui teturėjome tik pusę dienos, nes paskui laukė viešnagė pas draugus, tačiau pamatėme visai nemažai. Ir netgi liko laiko neskubant pagurkšnoti kavą.
Tačiau šįkart pristatau tik keletą Briuselio "must see" objektų:
- Katedra (St. Michael and Gudula Cathedral):

Pirma, kas nustebino šioje katedroje, kad joje labai daug šviesos. Net vitražai, ir jie tokių labai šviesių spalvų. Antra, paaiškėjo, kad kai kurios katedros dalys yra labai senos (o net neįtartum!) - kai kas iš 11 a., kai kas iš 13 a., 15 a. etc. Trečia, prie pat katedros įrengtas mini parkas, kuriame galima patogiai įsitaisyti ant šezlongo formos suolelių ir, pvz., gėrėtis katedra iš tolo. :)

- Centrinė aikštė (Grand Place):

Centrinė aikštė neveltui yra įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą - ją supantys pastatai (gotikinė rotušė, senųjų gildijų/cechų pastatų ansamblis, karaliaus namai) tikrai yra įspūdingo grožio, nei vieno neįmanoma išskirti. Trumpai tariant, ši aikštė man padarė didžiulį įspūdį. :)

- Besisiojantis berniukas (Manneken Pis) ir keletas kt. įdomybių:

Be žymiojo Briuselio simbolio - sisiojančio berniuko, kuris karts nuo karto dar papuošiamas ir vienu iš 760 savųjų rūbų (kaip kad šįkart šlavėjo) bei kurio įvairaus dydžio skulptūrėlių apstu visose aplinkinėse suvenyrų parduotuvėse, Briuselyje yra ir sisiojančios mergaitės skulptūra (Jeanneke Pis). Žinoma, pastaroji visai nauja lyginant su berniuko skulptūra - ji pastatyta tik 1987 m. (tuo tarpu berniuko - net 1618 ar 1619 m.!) ir toli gražu nėra tokia žinoma. Be to, dėl kažkokių priežasčių mergaitės skulptūra yra saugoma grotų su spyna.

Dar mūsų akis patraukė neįprasta kino teatro iškaba (kažkodėl įsivaizduoju, kad tai turėtų būti neholivudinio kino mėgėjų meka), katė ant dviračio (matyt skatinanti mieste važinėti dviračiais) bei žmonių apsupta istorinio herojaus
Everhard 't Serclaes atminimo lenta, prie kurios sugalvojus norą reikia paliesti bronzinę skulptūrą ir noras išsipildys (na, pažiūrėsim, ar suveiks...). ;)

Žinoma, čia tik nedidelė dalelė, bet kitus parkus bei objektus palikom kitam kartui, kadangi Briuselį nusprendėm "ragauti" po truputį. :)

Na, o jei jau prakalbau apie ragavimą, tai štai mūsų dienos užkandžiai:

Jūs, be abejo, žinote, kad bulvytės fri buvo išrastos būtent Belgijoje, tiesa? O štai tokie vafliai arba gofrai (pranc. k. jie vadinami gaufres, angl. k. Brussels waffles) su visokiais priedais irgi yra nepaprastai populiarūs.

Na, ir dar savo kailiu patyrėme, kad malonus aptarnavimas Briuselio kavinėse ar restoranuose nėra savaime garantuotas dalykas. Kai vakarienei su draugais pasirinkome marokietišką kavinę, vis tik iš padavėjo nesitikėjome išgirsti tiesiai akis kažko tokio: "cha, cha, cha, jūs nemokat prancūzų kalbos", nes kai kurie mūsų užsakymą pateikė angliškai, o ne prancūziškai. Kitą kartą žinosim. ;)

Sekmadienį nusprendėme skirti gamtai - su draugų kompanija iš Briuselio patraukėme į Olandiją į "Keukenhof" - didžiausią pasaulyje gėlių parką, kuriame turėjo žydėti daugybių daugybė tulpių. Sunku net įsivaizduoti, kad jame kasmet pasodinama apie 7 milijonus gėlių svogūnėlių!

Kaip paaiškėjo, tokių pačių minčių būtent tą savaitgalį aplankyti parką turėjo dar milijonas žmonių, tad nieko keisto, kad didžiuliame parke vis tiek jautėmės kaip sausakimšame troleibuse.

Na, bet tulpių grožis buvo nokautuojantis:

Orchidėjų oranžerijoje buvo irgi ne prasčiau:

Tačiau man pats nerealiausias dalykas buvo bevažiuojant į parką matyti tulpių ir hiacintų laukai.

Kai prisimenu hiacintų laukus atrodo ir dabar vis dar jaučiu tą nerealiai stiprų jų kvapą.

Po pasivaikščiojimo parke (deja, jame ilgai neištvėrėme, nes žmonių buvo gerokai per daug) dar sugebėjome nuvažiuoti į kažkokį Olandijos miestuką (tikrai nežinom į kokį, bet netoli nuo Amsterdamo) pasivaikščioti prie jūros:

Nors dangus jau buvo apniukęs, tačiau žmonių, nors ir ne itin daug, bet buvo. Ir šunų buvo.
Beje, dar niekur pajūry nebuvau mačiusi tokių traktorių tempiamų "mobilių" maisto kioskelių. Kaip ir keistų - pailgų - kriauklių, kurių čia mėtėsi devynios galybės.

Tiesa, mes ne tik vaikščiojome palei krantą, bet išdrįsome ir pabraidyti. Tarsi kokie Šiaurės ruoniai. ;)

Prisipažinsiu, vanduo buvo ledinis. :)
Na, kas iš jūsų jau irgi atidarėt maudymosi ar bent jau braidymo sezoną??? :)

Komentarai

  1. Tulpės! Briuselis! Nostalgija! Aš, kaip ES institucijų 'mylėtoja' į Briuselį ilgą laiką labai norėjau. O kai nuvažiavau, tai likau kažkodėl labai nusivylus. Nepaliko man didelio įspūdžio tas miestas. Gal dėl to, kad po jo iškart į Briugę ir Gentą važiavom? Bet atsitiko taip, kad tame meiste C. man pasipiršo ir tapo Briuselis mūsų šeimos istorijos dalimi - ha ha. Labiausiai ten man patiko jų parkai, Mini Europa, Rene Magritte muziejus ir maždaug ten pat kur už grotų sėdi sisiojanti mergaitė lauke sustatytos eilės staliukų, nugultų moliuskų padažu iki ausų isimozojusių turistų - ha ha. Dabar dar jauciu tam ansktoka?
    O tulpės išvis jėga!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nuostabiai kartu su jumis pakeliavau :) nu nerealiai man patinka tavo aprašomos kelionės :) visas foto išžiūrėjau.. kaip gražu.. apie gėles net nekalbu, net sustingau prisiminus ta nerealu spalvų ir gausybės vaizda, o kvapas..mm... nerealu.. :) maudytis tai nepradėjom, bet teko netyčia papbraidyt gaudant irkla baidarės.. tai vanduo dar nerealiai šaltas :(

    AtsakytiPanaikinti
  3. oo.. mėgstu Tavo kelionių pasakojimus :) Jaučiuosi net pabuvus ten :))) Tulpės nuostabios, nors ir ant mano stalo gražiai atrodo pilnas glėbys tulpių (koks 40 :o - senelių sodą nušienavau :D), o maudytis ir ant žolės sėdėt galima tik po pirmosios perkūnijos :D Jos dar nesulaukiau.. :( Vat kokia aš prietaringa :D

    AtsakytiPanaikinti
  4. Nuostabus pasakojimas! Ru kaip visuomet, sugebi 'nunest' skaitytoja savo kelioniu takais... Miela skaityti tavo reportazus!

    AtsakytiPanaikinti
  5. Rosita, na taip, taip, aš kažkaip vat nedegiau noru aplankyt Briuselį, bet buvo labai smagu. O jums tai apskritai, visai kitą reikšmę dabar tas meistas turi - romatikos įgavo. :)
    Iš to, ką išvardinai kaip patikusius, tai aš nieko nemačiau dar. Bet va staliukai tie tai nugulti buvo, nes labai šilta diena pasitaikė.
    O Briugė tai tikrai labai graži. :) Gente dar nebuvau. :)

    Tulpės tai labai gražu. Bet jų grožį kiek nustelbė aplink visom pozom besifotografuojančios minios. Tooks didelis parkas, bet tada buvo jame kaip niekad ankšta. :)

    Sypseniki, o tu gal irgi tame parke esi lankiusis?

    Miele, as pabraidymo neskaitau maudynėmis, tad ir be perkūnijos galima, tiesa? ;)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Sveikutė,buvau girdėjusi kad tavo svetaineje smagu apsilankyti,bet kad dar taip idomu tai nesake:)Nuotraukos labai įspūdingos.Nuo šiol ir aš prisidedu prie tavo svetainės lankytoju.Pabendrausim Neringute:)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: kelionės tarpekliu malonumai (Masca, Tenerifė)

Pasakojimai nuo sofos: dvi dienos Renesanso apsupty (I) (Florencija, Italija)

Pasakojimai nuo sofos: šlapiai šiaurietiškas Tanžeras (Marokas)