SMALSIEMS: PASPAUDUS ANT NUOTRAUKŲ, JOS PASIDIDINA. O TADA PASPAUDUS "open original", PASIDIDINA DAR LABIAU. ;)

2010-01-15

Pasakojimai nuo sofos: mes buvome Amerikoj! (Las Vegas)


P.S. Pasakojimai dažniausiai nepradedami nuo Post scriptum'ų, bet rašydama apie Didįjį kanjoną pamiršau paminėti itin svarbų dalyką. Jei dar kartelį užmestumėte akį į antrosios nuo viršaus fotografijos centrinę dalį, pamatytumėte namuką. Jis ne paprastas, o pasakų... Nes būtent taip kai kuriose kanjono vietose atrodo WC namukai. Tiesiog pasakų nameliai. :)

Gerai, na o dabar maunam į Nevadą - į kazino ir lošimų bei linksmybių centrą Las Vegas'ą.

Kaip tik dabar skaitau knygą "Baimė ir neapykanta Las Vegase" (Hunter. S. Thompson), tačiau niekaip neįsijaučiu į tokį narkotiniuose vaizdiniuose plūduriuojantį gyvenimą kaip kad joje aprašoma. Kažkodėl manau, kad šiuo atveju filmas yra geresnis nei knyga. O, kita vertus, gal man tiesiog trūksta tokios patirties... Bet kokiu atveju, kiek nukrypau...

Taigi, važiuojant greitkeliu nuo kanjono ir vis dažniau aplink matant dykuminiam peizažui būdingus vaizdus staiga pakilus ant kalvos atsivėrė Las Vegas - pasirodo jis toooks didelis. Būnant pačiam mieste, dykumos visai nesijaučia. Ir žalumos yra, ir visokiausių fontanų, ir smėlio nepusto į akis...
Remdamiesi žemėlapio nuorodomis pasiekėme miesto centrą bei susiradome savo viešbutį. Pasirodo, mes apsistojome vietoje, menančioje pačią Las Vegas kaip lošimų rojaus pradžią. Būtent nuo Fremont'o gatvės prasidėjo Las Vegas, o visi kiti bulvarai formavosi jau vėliau. Mūsų pasirinktasis viešbutis taip pat buvo Fremont'o gatvėje prie pat jos atkarpos uždengtos stogu ir pavadintos "Fremont'o patirtis" (Fremont Experience). Mūsiškis viešbutis visas dvelkė senovine dvasia - pradedant registracijos staliuku baigiant nediduku kambariu bei kazino krupjė apranga.
Ir mus jau pačioje pradžioje nustebino tai, kad kambariai neįprastai pigūs (lyginant su Niujorko ar Vašingtono viešbučiais). Tačiau paaiškinimas paprastas: kambarių ir gėrimų kaina nedidelė, kad kuo ilgiau apsistotum, kuo daugiau išgertum (fantastiškai pigios - tik 1$,- bet skanios "margaritos"... išbandėm patys...) ir tuo pačiu kuo daugiau laiko praleistum kazino salėse.
Las Vegas'e kazino salių apstu visur. Ir, be abejo, kiekvieno viešbučio pirmame aukšte. Keletas matytų kazino salių pritrenkė neįsivaizduojama daugybe lošimų automatų ir visokių kortų ar ruletės lošimų stalų gausa. O kai kuriuose kazino lošėjams netgi įrengti VIP'iniai kambariai - greičiausiai tiems, kurie pasiryžę lošti iš labai didelių sumų ir nenori, kad paprasti mirtingieji juos trukdytų. O šiaip kazino žaisti galima statant ir centus, ir šimtus dolerių - kiekvienam pagal azartą, norą ir kišenę.
Kas įdomiausia, kad nei kazino, nei gatvėse netrūko žmonių - ar tai diena, ar tai jau vėlyvas vakaras. Įtariu, kad paryčiais turbūt būna pati ramuma. Apskritai, Las Vegas'e man pats įdomiausias dalykas buvo žmonės. Visų pirma, lošėjai.
Mes su Vilmantu vis pagalvodavom, iš kur jų tiek daug??? Kas juos čia taip vilioja - ką jie savo viduje jaučia, kad jiems taip norisi tam Las Vegas'e būti? Nes be lošimo kazino bei lankymo nepigius vakarinius artistų (dainininkų, magų, šokėjų, teatro, cirko) pasirodymus, kitokių pramogų kaip ir nelabai yra. Ai, tiesa, dar galima gerti ir tiesiog šlaistytis. Taip.

O šiaip taip ten nuobodoka. Tad po pusantros dienos Vegas'e visai smagu buvo pagaliau iš jo ištrūkti. Atostogos Las Vegas'e, kurias sau kai kurie pasidovanoja, kaip kažkuriame moteriškų pliurpalų straipsnyje gyrėsi viena lietuvaitė daranti karjerą JAV, man skamba visiškai kvailai ir beviltiškai. Na, bet gal tik man...
Aha, grįžtant prie lošėjų... Mane labai stebino, kad aplinkui mačiau lošiančių tiek daug vyresnių žmonių. Ar jie ten savo pensijas, ar sukauptus turtus pralošinėja, o gal kaip tik sveikatos išlaidoms tikisi laimėti, sunku pasakyti. Pagyvenusios, bet pasidažiusios (arba ne) moteriškutės aistringai lošė kazino automatais, o savo rankinukus laikė prisegusios spec. grandinėlėmis prie pačių automatų - gal, kad niekas nepavogtų? O gal...kad nepamirštų? Prie ruletės ar kortų stalo susibūrusi minia ir azartas, dar, neabejotinai, ir pastatyta pinigų suma, paskatindavo kai kuriuos seniokus beveik pakilti iš savo "invalidų"(?) ar tų kitokių vežimėlių, kuriuos tai mėgsta pagyvenę žmonės Amerikoje.

Taip pat nepaprastai įdomu sekti žaidimo eigą prie kokios ruletės ir stebėti lošėjų veidus, kaip jie reaguoja į vieną ar kitą situaciją. Mūsų akyse vienas ganėtinai daug pinigų turėjęs vyriškis prasilošė visiškai, o laimėjusi moteris kelis laimėtus žetonus
mielaširdingai paliko ne tik krupjė, bet ir tam pralaimėjusiam. Iš kilnumo ar gailesčio? O gal dėl nerašytų taisyklių? Las Vegas'o lošėjai man buvo toks keistas ir niekad nematytas žmonių tipas, jeigu taip galima būtų išsireikšti. Ir reprezentavo jie visai kitą pasaulį, kuriame žaidimo taisyklių aš dar nesu perpratusi.
Tiesa, ir mes palošėme. Čia iš tos serijos: "bus gėda pasakyti, kad buvome Las Vegas'e, o net nepabandėm". Tai vat, aš paukšt ir pralošiau ant žaidimo automato cielą 1$. Būčiau mielai pralošusi ir dar daugiau tų "vienų dolerių", bet Vilmantas liepė neįsijaust, nes nemoku lošt - pralaimiu. O man taip patiko patraukt už tos lošimo automato rankenėles ir žiūrėt kaip sukasi ten tos visokios vyšnaitės. Na ir kas, kad nelaimiu. Taip, čia jau pavojinga... ;)

Tuo tarpu Vilmantas, kaip tikras vyras, parodė, kaip reikia lošti: išsirinkęs "tinkamą" ruletės staliuką, pastatė visus 10$ ir po ruletės pasisukimo jo turtai išaugo net iki 30$. :D Mes ne apžoros, tad laimingi savo piniginiais laimėjimais tuo savo lošimų patirtį Las Vegas'e ir apribojome. ;)
Taigi, Las Vegas tikrai nėra tuščias miestas. Jis kunkuliuoja emocijomis: azartu, laimėjimo džiaugsmu, pralaimėjimo karteliu ir didžiulio siekiu laimėti pinigų...pinigų...pinigų...
Žinoma, nepaprastai smalsu, kaip ir kuo šiame mieste gyvena paprasti žmonės - dirbantys kazino, valantys viešbučius, galų gale, šokėjai, akrobatai ir kt. Ar jie nekenčia turistų? Kaip, pvz., ta pikta moteris autobuse aprėkusi kitą moterį už tai, kad jos vaikas verkia - atseit reikia namuose jau būti, o ne taip vėlai su vaiku trankytis. O gal jie įvairiai "prisiduria" papildomų pajamų iš tokių turistų kaip mes? Pavyzdžiui, kaip tas "Dviakės" (Deuce) autobusų linijos bilietukų perpardavinėtojas prie autobusų stotelės, paprašęs bilietus pirkti ne iš automato, o iš jo. Deja, apie tokius žmonės neturime ką papasakoti, nes nieko nežinome. O būtų taip įdomu pamatyti "vietinių" Las Vegas'o gyventojų kasdienybę.
Dar galima pakalbėti apie stereotipą, kad viskas Las Vegas'e yra kičas. Juk viskas blizga, mirksi, šviečia. Nėra jokios senovės ar istorijos. Tai va, mes visiškai nesutinkame su tokiu pasakymu. Visur yra kičo. Ir visur yra istorijos - didingesnės ar visai paprastutės. O Las Vegas tiesiog yra toks miestas, kurio fasadas paremtas kazino, neonu, šou ir teatrinėmis dekoracijomis.
O istorijos galima rasti Fremont'o gatvėje. Ir aplink ją. Būtent šios žemės 1905 m. tapo būsimo miesto pagrindu. O 1911 m. čia jau gyveno net 3000 gyventojų; nuo tų metų Las Vegas (kas ispaniškai reiškia pievą) jau ir oficialiai tapo įvardinamas "miestu". Tačiau azartiniai lošimai buvo legalizuoti Nevados valstijoje tik 1931 m. Ir nuo tada Las Vegas vis labiau vystėsi kaip "azartinių lošimų miestas".
Dabar Fremont'o gatvėje yra įrengtas didžiausias pasaulyje ekranas. Jis sumontuotas ant stogo. Taigi, vaikštant ta gatve, tereikia pakelti galvą į viršų ir gali pamatyt ir pasiklausyt kokio Fredžio Merkurio ar šiaip kokios dainos, o gal net išvysti save. Aišku, tokie dainų klipukai leidžiami tik tam tikrais laiko intervalais. Bet vis tiek vaizdas būna įspūdingas.
Greta Fremont'o patirties gatvės atkarpos kita populiari traukos vieta yra Las Vegas bulvaro atkarpa angliškai vadinama "the Strip" (kas reiškia ne tik ruožą ar atkarpą, bet ir gatvę, kurioje esama daug restoranų ir parduotuvių).
Ši atkarpa išties labai ilga, pilna žmonių ir abejose gatvės pusėse įsikūrę patys įvairiausi viešbučiai-kazino, įvairios parduotuvės bei kitokios pramogos.
Galima užsukti į Coca-colos parduotuvę, pailsėti ozono bare (maža kas, gal pritrūko deguonies), pažiūrėti vaidinimą, apsipirkti ar užkąsti. Ir, be abejo, palošti.
Kiekvienas viešbutis pasižymi pavadinimą atitinkančia architektūra
bei tik jam būdingu kokiu nors traukos objektu - akvariumu, fontanais, egzotiškų augalų sodu, "linksmaisiais kalneliais" ir pan.
Viešbutis "Bellagio" išsiskiria fantastiškais fontanų šou (va čia tai tikrai perliukas):
Tuo tarpu viešbutis "Venecija" kviečia paplaukioti gondolomis:
"Cirkas cirkas", "Monte Karlas", "Venecija", "Miražas", "Niujorkas", "Paryžius", "Eskaliburas", "Luksoras". "Cezario pilis" ir pan. - tokie viešbučiai-kazino išsirikiavę vienas greta kito. Šis sąrašas tikrai nėra baigtinis.
Tarp viešbučių užtikome vieną įspūdingiausių ir prašmatniausių kada nors matytų prekybos centrų - "The Forum Shops" (Forumo parduotuvės):
Tiesa, greta ryškių "the Strip" ruožo dekoracijų (t.y. viešbučių) reikėtų paminėti ir gražių kūnų bei erotikos reklamą.
Į gražius kūnus siūloma ne tik akis paganyti, bet ir fiziškai pasidžiaugti: pasiėmęs laikraštuką gali greitai susisiekti su patinkamo kūno mergina. Arba tiesiog pasinaudoti viena iš tų merginų, kurios reklamuojamos/reklamuojasi nedidukėse kortelėse.
Einant "the Strip" gatve vienoje jos atkarpoje stovi daug "meksikietiškos" išvaizdos vyrų ir moterų, kurie turi milijonus tokių kortelių, jas kažkaip keistai tranko vieną į kitą taip sukeldami tokį specifinį "pokšt pokšt pokšt" garsą ir akiplėšiškai brukdami jas į rankas - nelabai žiūrima, ar tu vaikinas, ar mergina, ar vienas, ar su vaiku, ar su žmona... Ką gi, darbas yra darbas.

Tai va, toks tas Las Vegas pasirodė mums.
Įdomus pamatyti, bet mūsų nesuviliojęs anei sugundęs. :)

6 komentarai:

  1. Puikus pasakojimas.
    Pasijutau šiek tiek pažinusi garsųjį Las Vegasą, tačiau tokios pažinties pakanka, nes mano pasaulio miestų sąraše jis labai žemai.

    Ačiū

    AtsakytiPanaikinti
  2. Visiskai ir absoliuciai sutinku su visom issakytom dvejonem :) Mes irgi ten vaziavom tik del to, kad butu kazkaip nepadoru pagyvenus Amerikoj Vegase nepabuti. Cia kaip tulam lietuviui Palangos kasmet neatlankyt! Baisu! Mums jis irgi pasirode lyg visai neispudingas suaugusiuju disneilendas. O vietiniai ten jauciu tokie pat kaip ir bet kuriam kitam turistu ypac lankomam mieste - su savo kasdienine rutina, nekenciantys turistu ir gyvenantys kuo tuoliau nuo The Strip.
    Man labiausiai patiko Bellagio fontanai (aisku) ir vaizdas nuo Stratosphere. Buvot uzkope? Ai, ir dar vieno viensubucio vyru tualetas, kur pisuarai prie Berlyno sienos likuciu pritvirtinti :))))

    AtsakytiPanaikinti
  3. :) Pasijutau, lyg ir aš būčiau keliavus :D

    AtsakytiPanaikinti
  4. Va, va, sutinku su Las Vegas pavadinimu: suaugusiųjų disneilendas. Taikliai į dešimtuką.
    Ir mums labiausiai patiko Bellagio fontanai, o daugiau... Na gerai, dar nebrangus Corona alus. :)
    Gaila, bet į Stratospher'ą taip ir nebuvom užsikėlę. Pritrūko jėgų iki jos nusigauti, nes pusę dienos pragaišinom važiuodami pažiūrėt į nutolusį nuo Strip viešbutų-kazino akvariumo, kuris buvo visiškai neįspūdingas ir nevertas mūsų įdėtų pastangų.
    O šiaip, tai gerai, kad pamatėm Las Vegas'ą. Bet nemanau, kad ten kada sugrįšim - nėra jokio noro.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Dėkui už reportažą...taip pat apibudinai kaip aš bučiau apibudinus pirmą kartą apsilankius 2004m. Bellagio išskirtinis ne tik fontanais, bet ir kambarių grožiu ;) {mes ten nakvojom ;)
    Ten tokia vieta kur jei neloši casino, ilgai nepabūsi...max 2 dienas ten užtenka. Meksikietiški kortelių "nagliai" mane visapusiškai užkniso--man net į rankas kišo, aš jam atgal numečiau tai jis piktai į mane pasižiūrėjo.
    Vieną kartą pamatęm Las vegasą, antrą kart jau nenoriu ;)

    AtsakytiPanaikinti
  6. sorry už klaidas :D akių dar neatplėšus rašau ;)

    AtsakytiPanaikinti