P.S. skvotai Liuksemburge


Kuomet ilgiau pagyveni vienoje vietoje, prarandi tokį gal ne tiek stebėjimosi, kiek "turistinio" smalsumo jausmą. Viskas atrodo aišku ir savo vietose. Įdomiausios vietos aplankytos, jau žinai, kur skaniau ar pigiau pavalgyti, kur ką nusipirkti, kokį muziejų ar koncertą pasirinkti, kokiais maršrutais atvykusius svečius pavedžioti, kokiuose bariukuose juos alumi pagaivinti ir pan. Žodžiu, aš tai vadinu įsigyvenimu ir atbukimu viename, kai naujas vieta yra daugmaž įsigyvenama ir įsisavinama.

Kadangi pas mus ką tik viešėjo svečiai, kuriuos reikėjo šiek tiek supažindinti su Liuksemburgu, (nors ir žiemišku), tad teko pasivaikščioti po miestą ir užsukti į tokias gatveles, kuriomis paprastai kasdien nevaikštinėjame. Tai štai, vienoje tokių senamiesčio gatvelių (jei konkrečiai, tai Mansfield gatvelėje Clausen rajone) mūsų laukė atradimas-siurprizas: pasirodo, kad Liuksemburge esama skvotų!!!

Neįtikėtina, bet akivaizdu!!!

Turbūt nereikia pasakoti, kas tai yra skvotai ir skvoteriai, bet labai trumpai ir bendrai skvotus galima apibūdinti kaip niekieno negyvenamus būstus (dažnai gerokai apleistus), kuriuose nelegaliai apsigyvena žmonės (skvoteriai), kurie dėl įvairių priežasčių neišgali ar tiesiog nenori mokėti už gyvenamąją vietą ir pan. Toks skvoteriavimas itin populiarus tarp alternatyvaus jaunimo (menininkų, pankų etc.) kaip romantiškas gyvenimo būdas, protestas prieš visuomenę ar kažkas panašaus. Bet šiuo klausimu aš neišsiplėsiu, apie tokio gyvenimo skvotuose idėją, privalumus bei trūkumus galite pasiskaityti, pvz., čia, čia ar čia, o ir daug kur kitur. ;)

Apžiūrinėdami užtiktą skvotą nusprendėme, kad greičiausiai jis yra jau negyvenamas, nes viduje nesimatė jokio judėjimo ar šiaip kokių gyvybės ženklų. Tikėtina, kad šaltuoju metų laiku Liuksemburgo skvoteriai jame negyvena, nors ką gali žinoti...

Pats smagiausias mūsų akis patraukęs objektas buvo ant link skvoto vedančio tiltelio įtaisytas klozetas prie kurio pritvirtintas blizgantis vamzdis, kurio kitas galas nukreiptas tiesiai į Alzette upę. O šalimais dar kabo pakaruoklis - lėlė be galvos.

Klozetas su vamzdžiu paskatino mus spėlioti, ar jis tik dėl grožio (pvz., kaip meninis kūrinys, panašiai, kaip Vilniuje esanti pagarsėjusi skulptūra-vamzdis prie Neries upės), ar jis visgi turi ir praktinį pritaikomumą... ???... :)

Na, aišku, mes apie skvotą sužinojome tik dabar. Gėda pelėda. Nors, pasirodo, jis įsikūręs jau gal nuo kokio birželio mėnesio, jei ne anksčiau. Tačiau tokį mūsų žioplumą galima nurašyti faktui, kad baisiai ilgai neturėjome svečių.

Tai čia jūs, brangieji ir brangiosios, kalti, kad į svečius nevažiuojate. Taip ir geriausius dalykus pražiopsoti galima.

Viskas per jus. :)



Komentarai

  1. Taip, ir mum grynai taip buna- verdi tose savose sultyse iki kol sveciai neatvaziuoja :)
    Berlyne tokio gerio irgi yra, o neseniai teko pravaziuoti pro skvoteriu rajona Londone, tai ten viskas daug baisiau - namau vaiduokliai ir jokio meno, jokios romantikos. Bet, zinai, cia tau ne Kopenhagos Kristianija ...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Žinau kas tai yra, tačiau savo akimis dar neteko matyti. Matyt, išvada panaši kaip tavo - reikia važiuoti dažniau į svečias šalis paviešėti :D
    Tai gal rašyk mane į viešnių sąrašą? :D :D :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. :) Ne itin mielas kvartalėlis :) Sakai svečių nori? Rašausi po Aurelijos :D

    AtsakytiPanaikinti
  4. nu idomiai cia suzinojau.. as net nezinojau, kad tokios vietos vadinamos skvotai :) ot neapsiskaiciusi :( bet tokiu esu jau maciusi.. nelabai malonu..

    AtsakytiPanaikinti
  5. Va, va, didžiausia bėda, kad kai kurie skvotai tampa labiau landynėmis nei bendrų idėjų vienijamų žmonių gyvenamąja vieta.

    Tačiau štai šį mūsų atrastąjį skvotą aš turbūt aptverčiau tvorele ir palikčiau kaip muziejinę relikviją, nes rasti tokį skvotą mūsų prabangiame-iščiustytame-steriliame Liuksemburge yra beveik neįtikėtina.

    Tikrai, gėris yra svečiai. Taip ir su miestu susipažįsti. :D
    Tad Aurelija, Miele - mielai prašom, eiliškumas nėra svarbus. :D

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

Pasakojimai nuo sofos: kai su draugais išsiruoši į Indiją: Delis (I) (Delhi, India)

Pasakojimai nuo sofos: pasivaikščiojimai po katakombas ir Apijaus kelią (Roma)