Sofa. Ant sofos. Po sofa. Net ir nelabai svarbu.
Tiesiog mano sofa ant kurios pirmiausia klesteliu grįžusi po kelionių. Ant kurios atsisėdus su kompiuteriu ant kelių ir gimsta įrašai. Tuo viskas ir pasakyta.
P.S. meškis vardu Eskimas Martynas
Gauti nuorodą
„Facebook“
Twitter
Pinterest
El. paštas
Kitos programos
...
Na va, pagaliau galiu viešai pristatyti dar vieną padarą, prieš Kalėdas užgimusį ant manosios sofutės - meškį Eskimą Martyną.
Padalyvavo jis konkurse, dar nuostabų liepsnikes simpatijų prizą gavo...
Žodžiu, esu tiesiog nepaprastai talentinga meškių siuvėja. :D
Rimtai ir pasakysiu kad esi be galo talentinga meškių siuvėja. Aš meškinam turiu silpnybę kadangi mano mažasis Adomukas garbanius esa užkietėjęs meškių gerbėjas, ir pats toks minkštutis kaip maškis kad jo nikas "Baby Bear". Man kilo klausimas, kaip parenki meškinam vardus? Man šis ypač patiko kadangi atrodo toks vintažinis kaip c. '30m. replika.
Mane pakerėjo ta nosytė morka ;D Ir koks minkštas... Man jis labai labai :) Manau reikėtų dar ką Tau pasiūti ;) Gal turi dar vieną užslėptą talentą? :D
Ačiū labai už pagyras :) O aš per visas šventes tik dabar sugrįžtu prie savojo tinklaraščio...
Irma, tie vardai: jei siunti konkursui, tai reikia sugalvoti meškiui vardą (nors man jis galėtų būti ir bevardis). Tai va, vardai meškiui ateina natūraliai, bet kažkodėl tik lietuviški. Kai tik pasiuvau, jam prilipo Martynas - gal dėl mėlynų akių. O kai jį šiek tiek pakarpiau ir padažiau, vardo Martynas nebepakako - kažko trūko, tad teko pridėti dar ir Eskimas. :)
Miele, kas jau kas, bet siuvimas tikrai nėra mano talentas. :D Man mokykloje viską, ką reikdavo siūti per darbų pamokas, pasiūdavo močiūtė. Ir numegzdavo. :) Tad kodėl man užėjo noras siūti meškius (ir dar rankomis) iki šiol man pačiai savo sveiku protu nėra suvokiama. :)
... Mėgstantiems aukštį turėtų patikti virš Hunsriuko slėnio ( Hunsrück ; tarp Sosberg ir Mörsdorf ) kabantis 360 metrų ilgio „Geierlay“ tiltas ( Hängeseilbrücke Geierlay ). Jis įspūdingai atrodo tiek iš apačios, tiek ant jo užlipus. Šis 100 metrų aukštyje esantis tiltas tituluojamas vienu ilgiausių ir gražiausių visoje Vokietijoje. Ir tikrai, nors palyginus paprastas, jis taip elegantiškai linguoja nuo juo einančiųjų žingsnių. Ir, greičiausiai, vėjo. Kabantį „Geierlay“ tiltą sugalvojo šveicarų inžinierius Hans Pfaffen , įkvėptas Nepale esančių panašios struktūros tiltų. Jo mintis virto „kūnu“ palyginus visai neseniai - tik 2015-ųjų spalį. Todėl galite būti tikri, kad lentos nesutrūnijusios, o lynai vis dar tampriai įtempti - ir drąsiai lipti ant jo. Visgi vienas penktadalis iki tilto atėjusių taip ir nepasiryžta ant jo užlipti; tiesiog pasigroži saugiai iš tolo. Tuo tarpu mums nelabai norėjosi nuo jo nulipti. Besiveriantis vaizdas į tolius ir eglių viršū
... Delio oro uostas. Stovėjau eilėje prie vizų patikros ir mąsčiau: štai mes ir Indijoje – šalyje, kurios nei artimuose, nei tolimuose mano kelionių planuose nebuvo. Visada sakydavau, kad kur jau kur, bet Indijoje tai mano net kojos nebus. Nei aš nušvitimo ieškau, nei aštrų indišką maistą mėgstu, nei lūšnynų gyventojų buitį noriu pamatyt, nepaisant „Šantaramo“ nupieštų vaizdų, net ir Tadžmahalas ( Taj Mahal ), ir tas ne taip jau labai intriguoja. Aplink pilna kraštų, kuriuos šimtą kartų labiau norėčiau aplankyti. Vilmantas irgi Indijos nelaikė prioritetine kelionių kryptimi. Bet eilinį kartą mano gyvenime pasitvirtino patarlė, kad nereikia spjauti į šulinį iš kurio vėliau teks pačiai gerti. Akivaizdu, kad ir vėl prisišnekėjau. Nes štai nekantriai mindžiukuoju eilėje (turime „sėkmę“ prie vizų patikros ateiti, kada prie jos rikiuojasi ilgiausios eilės interesantų) laukdama galimybės palikti Indijos pareigūnams pirštų antspaudus ir pradėti savo indiškąjį nuotykį. Kitaip to ir
... Prieš važiuodama į Romą išgirdau, kad būtiniausiai reikia aplankyti netoli miesto - aplink Apijaus kelią (Via Appia) - esančias krikščionių katakombas. Tas pasiūlymas kažkaip įstrigo ir ėmė neduoti ramybės, dar truputį pasidomėjau interneto platybėse, kas gi ten gero yra, ir supratau, kad ne tiek jas „reikia“ aplankyti, kiek labai jau noriu pamatyti Apijaus kelią ir nusileisti į katakombas. Iškart už Romos sienų prasidedantis Apijaus kelias (Via Appia arba Via Appia Antica; nesumaišykite su Naujuoju Apijaus keliu - Via Appia Nuova) yra vienas pirmųjų (ir strategiškai labai svarbių) senosios Romos Respublikos kelių: Apijaus kelias jungė Romą su Brindizio miestu Apulijos regione (pietinė Italija), kuris buvo naudojamas kaip pagrindinis uostas pasiekti Graikiją bei Rytus. Apskritai, sulig vėlyvosios Romos Respublikos laikais romėnai tapo tikrais kelių tiesimo profesionalais. Visi jų keliai prasidėdavo Romoje, kurioje buvo pagrindinis itinerarijus (= Senovės Romos kelių žemėlap
Talentinga, talentinga :)
AtsakytiPanaikintiRimtai ir pasakysiu kad esi be galo talentinga meškių siuvėja. Aš meškinam turiu silpnybę kadangi mano mažasis Adomukas garbanius esa užkietėjęs meškių gerbėjas, ir pats toks minkštutis kaip maškis kad jo nikas "Baby Bear".
AtsakytiPanaikintiMan kilo klausimas, kaip parenki meškinam vardus?
Man šis ypač patiko kadangi atrodo toks vintažinis kaip c. '30m. replika.
zavuolis Martynas! ir pasiruoses kalediniam zibureliui ;) fainuolis!
AtsakytiPanaikintiMane pakerėjo ta nosytė morka ;D Ir koks minkštas... Man jis labai labai :) Manau reikėtų dar ką Tau pasiūti ;) Gal turi dar vieną užslėptą talentą? :D
AtsakytiPanaikintiGražu :)
AtsakytiPanaikintijaukuolis tavo martynas :)
AtsakytiPanaikintikox fainulis..labai tox siltas:)
AtsakytiPanaikintiAčiū labai už pagyras :)
AtsakytiPanaikintiO aš per visas šventes tik dabar sugrįžtu prie savojo tinklaraščio...
Irma, tie vardai: jei siunti konkursui, tai reikia sugalvoti meškiui vardą (nors man jis galėtų būti ir bevardis). Tai va, vardai meškiui ateina natūraliai, bet kažkodėl tik lietuviški. Kai tik pasiuvau, jam prilipo Martynas - gal dėl mėlynų akių. O kai jį šiek tiek pakarpiau ir padažiau, vardo Martynas nebepakako - kažko trūko, tad teko pridėti dar ir Eskimas. :)
Miele, kas jau kas, bet siuvimas tikrai nėra mano talentas. :D Man mokykloje viską, ką reikdavo siūti per darbų pamokas, pasiūdavo močiūtė. Ir numegzdavo. :) Tad kodėl man užėjo noras siūti meškius (ir dar rankomis) iki šiol man pačiai savo sveiku protu nėra suvokiama. :)