My cosy sofa

... Fuuuu, kaip bjauru! O gal ir ne? Bet kokiu atveju, turbūt kažkaip panašiai jūros gėrybės atkeliauja į lėkštes. Bet aš ne apie tai. Jeigu būčiau ideali tinklaraštininkė, tuomet šis įrašas būtų buvęs paskelbtas senų seniausiai. Tačiau, kad jau esu tokia, kokia esu, t. y. pati nuostabiausia, todėl paskutinė kelionės po Azorų São Miguel salą aprašymo dalis dienos šviesą išvysta tik dabar. Kelionę po salą pradėję nuo vakarinės jos dalies – Sete Cidades , pro R ibeira Grande, arbatos plantacijas ir Furnas galiausiai pasiekėme šiaurrytinę pusę, vadinamąjį Nordeste regioną, garsėjantį itin išraiškingu kraštovaizdžiu. Čia vietos pakanka ir atšiaurioms bei stačioms pakrantėms, ir miškingus plotus keičiančioms kalvoms bei pievoms, ir nedideliems „apsnūdusiems“ kaimeliams. Visa tai galima išvysti neskubriai važiuojant išilgai rytinės pakrantės. Nors greitai netgi ir norėdamas nelabai pavažiuosi. Ne tik todėl, kad kelias vingiuotas, bet ir dėl pakeliui pasitaikančių įspūding...

... Šį rytą dar žiovaudama rakinu duris, o viena akis jau krypsta link pašto dėželės ir fiksuoja joje gulintį laišką. Išimu ir matau, kad jis iš Vidaus reikalų ministerijos. Ir adresuotas MAN! Kažkodėl širdis nukrito į kulnus ir beplėšiant voką galvoje prasisuko šimtas scenarijų, ko jiems iš manęs galėtų reikėti. Mašina? Ne, su mašina viskas gerai, ir ta ministerija čia ne prie ko. Mokesčiai? Čia irgi neturėtų būti problemų. Kokie nors nusižengimai? Betgi buvau labai pavyzdinga Liuksemburgo gyventoja. Tai kas tuomet?! 😟 Po visos amžinybės - iš tikrųjų, tai tik po kelių sekundžių - ištraukiu laišką su žemyn galva kabančiu gaisrininku bei krėsle gulinčiu katinu. Fuuu... Suprantu, kad kol kas lyg ir nieko neprisidirbau. Žiūriu toliau, kas čia per įdomybės. Kaip paaiškėjo iš tradiciškai trikalbio laiško, tas ugniagesys yra visai ne ugniagesys ir net ne šikšnosparnis, o tik paprasčiausias dūmų jutiklis. O! Tai štai, Liuksemburgo vyriausybė panoro atkreipti šalies gyventojų ...