Pasakojimai nuo sofos: jūra mane šaukia, tramvajus mane veža

...

Šįmet į mano numylėtą Cassis miestelį prie Viduržemio jūros nenuvykome, prie gimtosios Baltijos krantų irgi neapsilankėme, pavasariniai pasimaudymai Atlanto vandenyne jau senokai pamiršti, tad nusprendėme, kad pats laikas nusikapstyti į Belgijos pajūrį.

Taip, tiesa, Belgijos paplūdimių realybė yra rūsti – dažniausiai šalta jūra, permainingas oras ir nesibaigianti daugiaaukščių eilė fone, todėl visai nekeista, kad tarp Liuksemburge gyvenančių lietuvių, savo širdyse tebesinešiojančių atostogų Kuršių Nerijoje prisiminimus, Belgijos pajūris, ir ypatingai Ostendė, gero vardo neturi. Per daug nešlovinama ir Blankenbergė, nors joje tikrai nėra blogai.

Aišku, tie daugiaaukščiai nėra taip ir blogai, jei pažiūrėsi, kad juose gali gauti viešbučio kambarį arba kokius įdomius kaimynus, pvz., "mėgstu švarą, mėgstu tvarką" tipažus.

Taigi, prieš porą savaičių paskaitę apie tikrai šiltas dienas, visai neplanuotai sumąstėm visgi imti ir nulėkti iki belgiškojo pajūrio. Tačiau pabandę užsisakyti kambarį viešbutyje gavome šoką, nes paaiškėjo, kad visi viešbučiai ne tik pajūrio miesteliuose, bet ir Briugėje tam nuostabiajam-puikiajam- gerajam šiltajam laikotarpiui yra rezervuoti. Negalėjau (o ir nenorėjau) patikėti, kad viskas užsakyta, nes man atrodė, taigi ten tiek daug vietos – juk tiek daug tų daugiaaukščių... O vat prašau...

Kadangi traukinio bilietus jau buvome nusipirkę, tai teko savo savo ekspromtinį savaitgalio pabėgimą prie jūros į Ostendę perkelti porai savaičių vėliau. O tai, kaip paaiškėjo pagal oro prognozes, reiškė vėsą, saulės trūkumą, vėją, pilką dangų ir lietų. Ne pagal prognozes prisidėjo dar ir mano pusiau išsukta koja (čia, jau tik mano kaltė). Tačiau nusprendėme į viską žiūrėti optimistiškai ir nusiteikėme, kad viskas gal ir nebus taip jau blogai. Na, bent jau būsime pabuvę prie jūros. O gal ir ant dekučio su knyga rankose pavyks pasėdėti (iškart sakau - nepavyko)...

Be to, daugiaaukščiams visada galima atsukti nugarą ir užsispyrusiai žvelgti tik į jūrą, klaidžioti pakrante, atkasinėti kažkieno paliktus dviračius, leisti aitvarus arba, galų gale, maudytis, kaip ir pridera užsigrūdinusiems lietuviams.

Maudynių pramogas gali sudrumsti gelbėtojai, atbėgantys tarsi iš niekur ir po tavo nosimi pakeičiantys žalią vėliavą (maudytis galima) į geltoną (maudytis nepatartina) arba – o, siaube! – į raudoną (nebandyk net kelti kojos į jūrą).

Kažkaip juokingai gavosi, kada paaiškėjo, kad mes savo kuprines bei drabužius sukrovėme į gelbėjimo valtį (taip patogiau nei ant drėgno smėlio), nes, nagi, nieko, taigi ir jokio gelbėtojo, aplinkui nebuvo. Tik staiga jie iš kažkur išdygo ir juokaudami paprašė manęs paskolinti (jų pačių) valtį, nes, matai, prisireikė. O aš ką... Tiesiog negalėju neduoti. :) Jei rimčiau, tai gerai, kad negavom velnių ar net blogiau - kokios baudos - už inventoriaus išniekinimą. :)

O nuostabiausias šios kelionės atradimas (kiek pasufleruotas kolegų) buvo pajūriu per kurortinius miestelius kursuojantis tramvajus. Vasaros sezono metu jis važiuoja kas 10 minučių. Išlipi, kur norisi, pvz., kokioje nors juokingoje "krokodilų" stotelėje ir kulniuoji sau - pavėjui ar prieš vėją, čia jau kaip norisi.

Atsibosta, vėl nueini į artimiausią stotelę ir dar kur nors pavažiuoji. Taip ir kopas galima surasti, ir dar nematytus miestukus palei pakrantę aplankyti, ir vietomis net nuo daugiaaukščių pabėgti. O svarbiausia visas šis malonumas žmogui visai dienai tekainuoja 5 eurus. Tai tik važinėtis ir važinėtis per daug nekvaršinant galvos.

Taip ta mūsų diena prie jūros ir praėjo: bevaikštant pajūriu ir netgi pasimaudant, bevažinėjant tramvajumi,  tarpais įsmunkant pasilepint į vietines kavinukes. Na, o po ilgų logistinių derinimų pagaliau pavakarę susitikę su draugais ne tik ėjome palei jūrą aptarinėdami ir spręsdami pasaulio problemas, bet ir pasižavalgydami kokių nors jūros išmestų lobių ar užsiiminėdami "krabine archeologija".

Taip, buvo šalta, vėjuota, gavome lietaus, bet matėme ir truputį saulės, ir net vaivorykštės kampuką. All in all, buvo gerai prie tos belgiškos pakrantės ir daugiaaukščių. Nereikia jų bijoti. Aišku, Nidos tikėtis irgi nevertėtų (kaip jau ne kartą sakiau), bet romantikos galima rasti ir čia. :)

...