Pasakojimai nuo sofos: nebijantiems aukščio ir šiaip drąsuoliams („Geierlay“ tiltas, Vokietija)

...

Mėgstantiems aukštį turėtų patikti virš Hunsriuko slėnio (Hunsrück; tarp Sosberg ir Mörsdorf) kabantis 360 metrų ilgio „Geierlay“ tiltas (Hängeseilbrücke Geierlay). Jis įspūdingai atrodo tiek iš apačios, tiek ant jo užlipus.

Šis 100 metrų aukštyje esantis tiltas tituluojamas vienu ilgiausių ir gražiausių visoje Vokietijoje. Ir tikrai, nors palyginus paprastas, jis taip elegantiškai linguoja nuo juo einančiųjų žingsnių. Ir, greičiausiai, vėjo.

Kabantį „Geierlay“ tiltą sugalvojo šveicarų inžinierius Hans Pfaffen, įkvėptas Nepale esančių panašios struktūros tiltų. Jo mintis virto „kūnu“ palyginus visai neseniai - tik 2015-ųjų spalį. Todėl galite būti tikri, kad lentos nesutrūnijusios, o lynai vis dar tampriai įtempti - ir drąsiai lipti ant jo.

Visgi vienas penktadalis iki tilto atėjusių taip ir nepasiryžta ant jo užlipti; tiesiog pasigroži saugiai iš tolo. 

Tuo tarpu mums nelabai norėjosi nuo jo nulipti. Besiveriantis vaizdas į tolius ir eglių viršūnes bei galimybė žemyn numesti vieną kitą iš anksto į kuprinę apdairiai įsidėtą kankorėžį ant tilto mus užlaikė netrumpam.

Tuo tarpu pro šalį žingsniavo nenutrūkstantis srautas didesnių ar mažesnių drąsuolių.

Atvažiavus į Morsdorfo kaimelį, kuriame yra įsikūręs informacijos centras, prie tilto galima patekti dviem keliais - tiesiai arba per aplinkui. Prie pat tilto privažiuoti vis tiek nepavyks, tad nori nenori teks truputį paėjėti.

Mūsų kompanija niekur neskubėjo ir buvo buvo nusiteikusi kiek pahaikinti, todėl rinkomės eiti prie tilto aplinkiniu keliu per mišką, nusileidžiant iki pat Mörsdorfer Bach upelio, o vėliau vėl pakylant į viršų.

Per tą laiką spėjome išalkti, todėl perėję tiltą nusprendėme apsilankyti Kastelauno (Kastellaun) miestelyje  pietų-vakarienės. Pagalvojome, kad bus mažiau žmonių, nes, patikėkite, tas gražuolis pasižymi lankytojų gausa.

Kastelaune susiradome užeigą prie pat viduramžių laikų pilies griuvėsių, tad ne tik skaniai pavakarieniavome, bet dar ir pasigrožėjome apylinkių vaizdais.

Pasisotinę dar trumpam užmetėm akį į miestelio centrą bei architektūrą - dauguma namų pasižymėjo labai keistais stogais, ir patraukėme atgal.

Važiuojant atgalios negalėjome akių atitraukti nuo vėjo malūnų ir gražaus dangaus.

Trumpai tariant, puikiai praleidome dieną 

(seniai nemačiau tiek išsišiepusių veidų vienoje vietoje)

ir labai rekomenduojame ant to tilto pavaikštinėti.

...