My cosy sofa

... Kažkur kažką viena akimi skaičiau apie "super" mėnulį, bet neužfiksavau, ar jis jau buvo, ar dar tik bus. Maždaug, ai, tiek to, nesigilinsiu. Bet nuo lemties mėnulio, kaip sakoma, nepabėgsi. Sekmadienio naktį pabudau iki negalėjimo užsimaniusi gerti, tai užsimiegojusi nušlepsėjau į virtuvę vandens, o grįždama lyg tyčia žvilgtelėjau pro langą (žaliuzės miegamajame kaip tik nebuvo užleistos)... O ten - M Ė N U L I S. Iškart supratau, kad tai tas - ypatingasis - "super" mėnulis. Taigi aišku, kad vietoje to, kad lįsčiau atgal į šiltus patalus saldžiai miegoti, aš išsikrapščiau fotoaparatą ir gerą pusvalandį bandžiau kažkaip pagauti tą "super" mėnulį (nelabai man tas sekėsi, beje…). O ką daugiau pirmą nakties galima veikti, tiesa? Kitą dieną pasiskaičiau, kad būtent tą naktį - iš rugpjūčio 10 į 11-ą - iš tikrųjų matėsi didžiausias 2014 metų "super" mėnulis. Šis terminas atėjo iš astrologijos, tačiau dabar ir astronomai mielai j...

... Žinot, jau beveik imu tikėti taisykle, kad įdomiausi ir gražiausi dalykai po mūsų langu vyksta tuomet, kai nieko neįprasta neturėtų būti ir/arba kai neturiu laiko pro jį žiūrėti. Šiandienos vakare  - 21 valandą - ramiai sau stovėjau virtuvėje prie bebaigiančių kepti šparagų, kol kažko man prireikė kambaryje. Atėjusi dar galvojau žvilgtelėsiu pro langą, ar lietus stipriai lyja. O ten - visiškai nelauktai - išsirangiusios taisyklingu puslankiu visu savo tobulu grožiu šviečia net dvi vaivorykštės! Vakare! Ir dar dvi! Na, kaip jau norite, bet lietingos dienos vėlyvą vakarą vaivorykščių pamatyti kažkaip nesitikėjau. Ir jos ne tik neblanko, bet vis labiau ryškėjo. Vajė! Jas pamačiusi iškart pamiršau, kad turėjau prižiūrėti šparagus ar dar kažką ten, ir čiupau ant stalo gulėjusį fotoaparatą.  Niekaip negalėjau atsispirti, net jei dėl to grėsė netekti vakarienės. Juk ko nepadarysi dėl tokio vakarinių vaivorykščių grožio. ;) Toks vaivorykščių spalvų ryšku...

... Kas žino, kaip atrodo Kalėdų (senio) nykštukai? Na tie, kurie rūpinasi dovanomis, kalėdine nuotaika, visokiais ten papuošimais ir kitais stebuklais. Aišku, šiuolaikiniais laikais labai paprasta – įsijungi guglą (google) ir prašau, net galvos sukti nereikia, štai ir pilna visokiausių nykštukų.     ( paveiksliukai surasti per google ) Aš irgi kažkaip panašiai tuos nykštukus įsivaizdavau, kol kažkada čia visai neseniai pažiūrėjus pro langą man neatsivėrė akys. Ogi nykštukas! Pats tikriausias! Tai štai kaip, pasirodo, jie išrodo…   Sakysit, visai ne nykštukas? Aha, aha. Taigi lyja, o ant medžių jau nusileidusios didelių dideliausios snaigės. Ir netirpsta. Stebuklas, ne kitaip. Tik nykštukai taip geba, dievaži. :)   ...

... Šią savaitę ne vieną rytą pradėdavau pro langą žvelgdama į rūką.  Tokį visiškai rudeninį.  Ir visai neskubantį sklaidytis. Aha, ruduo...  Šių ištvermingų medžių lapai po truputį irgi pradeda jausti sezonų kaitą...   Bet kad negalvotumėte, kad pro langą aš vien romantiškai stebiu rūką, oro balionus , karalienes ar muzikantus , štai dalinuosi ir kitu kasrytiniu kasdieniu vaizdeliu, kuris yra ūžianti konstanta bet kuriuo metu laiku. ...