Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Muzika

P.S. Liepos vakaras, paskendęs bliuzo garsuose

Vaizdas
... Prieš gerą savaitę Liuksemburge nudundėjo jau 20-as (o mums jau net septintas - vajė, kiek ilgai mes čia užsibuvome) kasmetinis Bliuzo ir džiazo ralis (Blues'n Jazz Rallye). Kaip ir kiekvienais metais siauros Griundo ir Klauzeno (Grund ir Clausen) gatvelės buvo užsikimšusios nuo žmonių gausos. Juo labiau, kad ir šiemet, kaip ir pernai , mus lepino geras ir šiltas oras. Buvo suplanuoti kokie 150 koncertų nuo diksilendo, mainstrymo, bugi vugi iki beveik klasikinio džiazo ar Čikagos bliuzo, ir suręsta net 11 scenų, tai ko daugiau norėti? Tik spėk viską apeiti. Atrodo, muzikinės įvairovės tikrai neturėjo pritrūkti. Bet mūsų aplankytose vietose kaip tyčia pasigedome įdomesnės muzikos. Po šių metų išgirstų keleto grupių liko toks jausmas, kad visas bliuzas varomas vienu ritmu. O gal tiesiog mes ir vėl koncertų klausymą pradėjome ne nuo to galo - kol atėjome, geriausieji (t.y. tie, kurie galėjo mums patikti) tikriausiai jau buvo baigę pasirodymus arb...

Nuo sofos pro langą: aikštės keistuoliai

Vaizdas
... Senokai berašiau, kas pro tą mūsų langą matosi. Arba girdisi. Jau, atrodo, mažai kas ir benustebina. Dabar va dar dramblių užsiveisė - bet apie juose kitą kartą papasakosiu. Taigi, visai dar neseniai parėjau namo ir neištvėrusi kambaryje tvyrančio karščio pravėriau langą, tada pasidariau kavos ir galvoju, atsipūsiu kelias minutes po darbo. Tikras gėris prisėsti ant sofutės ... :) Staiga girdžiu keistus garsus. ...??? Jau prie ko, ko, bet prie visokiausių miesto garsų iš lauko - pradedant sunkvežimių burzgimu, baigiant orkestrų maršais - esu pripratusi. Vienintelė reakcija į juos yra arba palikti pravirą langą ir toliau, arba tiesiog uždaryti. O vat šį kartą girdžiu, kad kažkas lyg ir klavišiniais groja. Kiek neįprasta... Tiksliau, absoliučiai neįprasta. Gatvės muzikantai? Būtų keista. Dažniausiai jie tokių melodijų nesirenka. Bet ir dar ne vasaros vakarinių koncertų metas, kada susirenka ansambliai ir orkestrai, ir jau kad duoda, tai mažai nepasirodo. Kyštelėj...

P.S. Vasaros maudynės bliuzo ir džiazo garsuose

Vaizdas
... Muzikos mėgėjai tikrai nenusiviltų apsilankę Liuksemburge liepos antroje pusėje, kad vyksta jau kasmetiniu tapęs „Bliuzo ir džiazo ralis“ (Blues’n Jazz Rallye), skirtas tokios ( blues rock , rockabilly , Chicago blues , funk , boogie-woogie , reggae blues , dixieland , New Orleans , mainstream , fusion , new generation , électro & vocal jazz ) muzikos populiarinimui. Pirmasis toks buvo Liuksemburgo turizmo biuro suorganizuotas dar 1995 metais, tad šiųmetinis buvo jau 18-as! Mes šio renginuko stengiamės nepraleisti ir kasmet apsilankyti, kaip, beje, ir daugelis kitų Liuksemburgo gyventojų bei svečių, kas akivaizdžiai matosi nuotraukose. O tai, kad renginio dieną ir vakarą buvo labai šiltas oras (kaip kontrastą prisimenant pernykštį šaltį ir striukes tuo pat metu, brrr...) irgi nemenkai prisidėjo prie išaugusio lankomumo. Dieną su kompanija pamirkę atvirame baseine, vakare išsiruošėme pasižvalgyti kas gero prie tų dvylikos scenų vyksta. O pažiū...

Nuo sofos pro langą: ogi tas pasiutėlis Preslių Elvis!

Vaizdas
... O vieną rugpjūčio vakarą, pažvelgę pro savo "stebuklingą" langą, pamatėme Elvį. Tiesą sakant, visus du Elvius. Vieną jauną, kitą gerokai vyresnį. O gal net ir tris, jei ne daugiau... Ir net keletą jų gerbėjų tarp minios prašalaičių. Ačiū, kad rūpinatės, bet ne, balti drambliai tąkart mums tikrai nesivaideno. Liuksemburge egzistuojantis Elvio gerbėjų klubas rokenrolo dievaičio 35-ųjų mirimo metinių proga surengė koncertą. Kuris, beje, buvo visai neblogas. Kad mes netgi nepatingėjome nusileisti iš savo padangių žemyn. Žinoma, iki pat pabaigos tenai neišbuvome; koncertas buvo ganėtinai ilgas, tai klausytis jo baigėme jau namuose - prie to paties savo "stebuklingo" lango, kur ir pradėjome. ...

P.S. pasitaiko ir perliukų...

Vaizdas
...  Vasarą čia mūsuose koncertų netrūksta.  Penktadienį "Den Attelier" pažindinomės su rock pop senukais "Mike & Mechanics" .  Na, neblogai, bet kad kaip nors būtų stebuklingai sužavėję, tai ne. Šeštadienį, t.y. vakar, net trijose centre suręstose scenose vyko pasaulio muzikos festivalio (" Festival World Meyouzik" ) koncertai. Negaliu apie juos daug pliurpt, nes mačiau visai nedaug. Iš to, ką mačiau, tai didžiojoje scenoje vakare koncertavę ska-funk ir tropi punk stiliaus atstovai iš Meksikos "Los de Abajo" didelio įspūdžio nepaliko.  Bet už tai pirmą nakties mažame skverelyje electro swing'ą, funk ir t.t. groję britai "Kitten & the Hipp" buvo super malonus ATRADIMAS.  Na, o šiandien keliose scenose mūsų laukia rokas - "Festival Rock um Knuedler" , tik bėda, kad lietus labai jau lyja. Bet, jaučiu, vis tiek vakarop iškišim nosis ir eisim pasidairyt po pasaulį. ;) ...

Pasakojimai nuo sofos: 6,5 km muzikiniu keliu (Hoscheid)

Vaizdas
... Neturėtų būti keista, kad dvi dienas paeiliui atlaikius porą nemažų, tačiau smagių vakarėlių savo namuose, po jų norėjosi paveikti kažką visai priešingo. Juo labiau, kad kaip tyčia smagiai švietė saulė, tai negi trūnysi namuose. Tad pasirausę žemėlapių knygelėse, šeštadienio dienai išsirinkome muzikinį (arba garsinį) 6,5 km ilgio maršrutą (Sentier sonore). Prie mūsų kompanijos prisijungė ir dar viena draugė, kurios vyras paliko ją vieną savaitgaliauti, o pats išdūmė į karatė stažą, tad autobusu atvažiavę iki Hoscheid visi trys įžengėme į saulėkaitoje tykiai besnaudžiantį miestelį su dideliais namais, fermomis ir dailiai sutvarkytais gėlynais. Man tokie miesteliukai visada sukelia jausmą, kad jie egzistuoja tarsi kitoje realybėje, o mes esame nepageidautini triukšmingi įsibrovėliai. Miestelyje (kaimelyje) vienintelės katės rodė kažkokius gyvybės požymius. Dar kartais gyvybės raibulių šeštadienio tingulio atmosferoje sukeldavo viena kita pravažiuojanti mašina. Ai, ...

P.S. kai balsas užburia...

Vaizdas
... Išėjo tokia nedidukė, smulkutė, plika galva ir basom kojom. Tokia visai paprasta, patampyta bliuskute ir šalikiuku, džinsais ar tai timpom kažkokiom ten. Savo išvaizda dar priminė budistų vienuolį. Ir užbūrė mus.  Užbūrė be jokių ten specialiųjų efektų, o vien tik savo balsu. Apie ką aš čia? Apie airę Sinéad O'Connor. Jo, galima sakyti, kad ji jau visai atgyvena ir šaip pasenusi 45 metų moteriškė su pretenzijomis, kad atsilikusi nuo gyvenimo savo muzika ir pažiūrų demonstravimu. Sakyti galima daug ką. Kaip ir skaityti, pvz., apie tai, kaip ji Las Vegase susituokė, po to po aštuonių dienų išsiskyrė, kaip ji ieškojo ten visokių narkotikų ar kaip baisiai atrodė atidariusi savo namų duris. Bet faktas lieka faktu - jos balsas vis dar stiprus ir galingas. Ir įvairus. Ir labai gražus.  Ir ji pati turi kažką tokio, kas paverčia ją išskirtine, o ne masiniu produktu.  Ir kad tai buvo pats geriausias mūsų matytas konce...

Pasakojimai nuo sofos: sekmadienis Frankfurte

Vaizdas
... Kitą dieną po automobilių parodos skyrėme pasivaikščiojimui po Frankfurtą. Buvo apsiniaukęs sekmadienis, tad žmonių ir pramogų ne per daugiausiai. Tačiau tuo pačiu pamatėme keletą vaizdų, kurių šiaip, įprastai, net ir norėdamas, ne visada užtiksi. Fotografuojame sau patenkinti garsųjį euro ženklą prie Europos centrinio banko ir pro mus praeina tokia grupelė žmonių. Gal ir nebučiau atkreipusi dėmesio, jeigu ne jų išvaizdos ir stiliaus harmonija: visi nedidukai, panašiai nenusakomai apsirengę, rankoje po lazdelę ar ramentą. O eina tai taip energingai. Prisimenu, kad pagalvojau, "hmmm, kokie keisti..." O tada tik topt į galvą, taigi čia išmaldos prašinėtojai keliauja į darbą. Ir tikrai, gerokai vėliau, mačiau vieną jų pasikeitusį neatpažįstamai - visas pakibęs ant lazdos, vos paeinąs, prašinėjo praeivių centų. Jeigu ryte nebūčiau mačiusi tos kompanijos, visai lengvai patikėčiau, kad jam "vargšiukui" iš tiesų taip blogai. Naivuolė. :) Neilgai...

Pabambėjimai nuo sofos: kartais taip sunku suprasti šiuolaikinį meną...

Vaizdas
 ... Vakar nusprendžiau, kad nesuprantu aš to šiuolaikinio meno. Nors ne, toks pareiškimas gal kiek per griežtas. Turbūt reikėtų sakyti, nelabai suprantu. O dar geriau būtų eiti "šviestis", kad vis labiau suprasčiau tą šiuolaikinį meną. Apie ką aš čia..? Aha, taigi vakar teko sudalyvaut tokioje vieno Liuksemburgo viešbučio saviprezentacijoje per labai eksperimentinius ir labai šiuolaikinius (populiarus žodis, kai kalbama apie meną)  muzikos ir šokio pasirodymus. Tas viešbutis įsikūręs Liuksemburgo ES institucijų rajone visai greta Šiuolaikinio meno muziejaus bei Filharmonijos. Galbūt tai ir įtakojo būtent tokio savęs pristatymo formato pasirinkimą. O į tą prisistatymą pasauliui mane atginė ne kas kitas kaip smalsumas. Viskas prasidėjo nuo muzikinės dalies. Ir nors muzikinės instaliacijos bei grojimas mane ne tiek domino, tačiau šio pasirodymo vis tiek niekaip negaliu pamiršti. Negaliu dėl to, kad niekaip, tą nuoširdžiai prisipažįstu, nesuprantu, kaip rimt...