My cosy sofa

... Suvilioti Lisabonos saulės nusprendėme sprukti iš miesto ir apsilankyti Sintros apylinkėse. Sintra buvo Portugalijos karalių ir aukštuomenės mėgstama vieta (kuo mes prastesni???), o dabar yra įtraukta į UNESCO kultūrinių kraštovaizdžių sąrašą. Nuo Lisabonos iki Sintros tik kokios 40 minučių traukiniu. Visgi mes Sintroje neužsibuvome ir persėdę į autobusą dar kokį pusvalandį (18 km) dardėjome labai (labai, labai) siaurais ir vingiuotais keliukais iki Cabo da Roca (Uolos kyšulio). Kas tai yra per vieta? Na, jei tikėti perskaityta informacija, tai Cabo da Roca (priklausiantis Sintra-Cascais gamtos parkui) yra vakariausias žemyninės Europos taškas, apie kurį senais laikais portugalų poetas Luís de Camões rašė, kad tai yra vieta, „kur baigiasi žemė ir prasideda jūra“ ( Onde a terra se acaba e o mar começa ). Ten esančios uolos kyla kokius 100 m virš jūros lygio, matosi įvairūs uolų dariniai, maži akmenuoti pliažai bei Atlanto vandenynas, todėl iš viršaus atsiveria labai gražus...

... Atrodo, kad nesakiau, bet man Lisabonoje beprotiškai patiko elektra varomi vieno vagono tramvajai. Niekad nepraleisdavome progos vienu jų pasinaudoti. O kad pavažiuotume garsiuoju 28-o numerio tramvajumi, vežančio per Alfamos rajoną iki šv. Jurgio pilies – teko eilėje praleisti gerą pusvalandį, jeigu ne daugiau. Kuo jis garsus? Na, jis vintažinis. Pirmasis elektrinis tramvajus Lisabonoje atsirado 1901 m. ir labai išpopuliarėjo gyventojų tarpe. Be to, ir dabar važiavimo kaina juo nedidelė, o veža jis per Lisabonos centrą ir Alfamos rajoną, kuris labai kalvotas ir nelabai norėtųsi pėsčiomis visur lipti. Todėl dabar jis labai populiarus tarp turistų. Ir, tikėtina, kaip buvau girdėjusi viena ausimi, tarp kišenvagių. Nusprendę, kad paskutinė diena Lisabonoje yra tinkamas laikas labiau susipažinti su dar nelankytomis kalvotomis miesto vietomis, sėdome ir mes į minėtą 28-ą tramvajų ir pasileidome per miestą. Mūsų galutinis tikslas buvo šv. Jurgio pilis, bet išlipome gerok...