Pasakojimai nuo sofos: o mes į Šiaurę dūmsim! Nordeste paslaptys (Nordeste, São Miguel)

...
Fuuuu, kaip bjauru! O gal ir ne? Bet kokiu atveju, turbūt kažkaip panašiai jūros gėrybės atkeliauja į lėkštes.
Bet aš ne apie tai.

Jeigu būčiau ideali tinklaraštininkė, tuomet šis įrašas būtų buvęs paskelbtas senų seniausiai. Tačiau, kad jau esu tokia, kokia esu, t. y. pati nuostabiausia, todėl paskutinė kelionės po Azorų São Miguel salą aprašymo dalis dienos šviesą išvysta tik dabar.


Kelionę po salą pradėję nuo vakarinės jos dalies – Sete Cidades, pro Ribeira Grande, arbatos plantacijas ir Furnas galiausiai pasiekėme šiaurrytinę pusę, vadinamąjį Nordeste regioną, garsėjantį itin išraiškingu kraštovaizdžiu. Čia vietos pakanka ir atšiaurioms bei stačioms pakrantėms, ir miškingus plotus keičiančioms kalvoms bei pievoms, ir nedideliems „apsnūdusiems“ kaimeliams.

Visa tai galima išvysti neskubriai važiuojant išilgai rytinės pakrantės. Nors greitai netgi ir norėdamas nelabai pavažiuosi. Ne tik todėl, kad kelias vingiuotas, bet ir dėl pakeliui pasitaikančių įspūdingų (ir, beje, labai tvarkingų bei išpuoselėtų) apžvalgos aikštelių: Ponta do Sossego – stojam, Miradouro da Madrugada – irgi stojam, Miradouro de Santa Iria – ir vėl stojam.


Nordeste gyventojai teigia, kad Miradouro da Madrugada yra „superinė“ vieta saulėtekiams stebėti, todėl jei atsikelsite pakankamai anksti ir nuvažiuosite iki minėtos apžvalgos aikštelės - saulę patekant pamatysite pirmieji Europoje; mes tokių ambicingų planų neturėjome, todėl dabar negaliu nei patvirtinti, nei paneigti minėtojo teiginio.

O štai turbūt garsiausioje salos apžvalgos aikštelėje Ponta do Sossego mūsų dėmesį kaustė ne tik įspūdingi pakrančių šlaitai ir Lombo Gordo paplūdimys, bet ir vietos gražuoliai - katinai, besitikintys gauti vieną kitą skanėstą.

Šiaip jau Nordeste regionas yra rečiausiai apgyvendinta salos dalis. Taip pat vadinasi ir nedidukas – tik kokie 1300 gyventojų bei tipiška Azorams būdinga architektūra pasižymintis - miestelis (Vila do Nordeste). Tykios, tuščios gatvės. Vienas kitas praeivis. Vienas kitas katinas. Truputėlis flirto.


Taip pat keletas karvių (kaip be jų?!) ir... labai įspūdingas XIX a. statytas Septynių arkų tiltas (Sete Arcos), vedantis link miestelio centre esančios Šv. Jurgio bažnyčios (Igreja de São Jorge), kuri yra truputį senesnė nei tiltas (apie XVIII a. pb.).


Nusprendę ir toliau palaikyti šių atostogų tradiciją – maudynes ryte, ieškojome vietos, kur būdami Nordeste galėtume maloniai pasimaudyti. Juokinga situacija: nors Atlantas visai šalia, bet statūs pakrantės šlaitai apsunkina, o tiksliau – visiškai apriboja, patekimą prie vandenyno, ką jau bekalbėti apie patogias maudynes. 


Atidžiai patyrinėję žemėlapį visgi aptikome tinkamą vietą (Piscina da Foz da Ribeira do Guilherme), tačiau norėdami šį „baseiną“ pasiekti, turėjome gerą gabalą kelio leistis žemyn pėsčiomis. Tai nėra sudėtinga, ypatingai kada mintyse jau beveik matai, kaip lipi į gaivų vandenį... mhmmmm. Bet! Prisimaudžius keberiotis į viršų pasirodė besąs nebe toks malonus reikalas. :)


Vadinamoji azoriečių „piscina“ - toks hibridas tarp natūralaus (jame teliūskuoja vandenyno vanduo) ir dirbtinio (visos sienelės, atskyrimai – specialiai pastatyti) baseino, kuris įrengtas ties Ribeira do Guilherme upės žiotimis. Be mūsų daugiau besimaudančiųjų kaip ir nebuvo, tačiau kiek tolėliau meškerėmis mojavo grupelė žvejų, o vėliau iš vandenyno netikėtai iššlepsėjo vietos ichtiandrai, t.y. kokie tai nardytojai-žvejai, savo elgesiu ir skubiai tempiamu aštuonkojų grobiu labiau primenantys brakonierius nei legalius žvejus.

Nors mūsų maudynės buvo labiau šiaurinėje Nordeste vietoje, tačiau panorus aplankyti gerokai piečiau esantį ir vis dar veikiantį Ponta do Arnel švyturį lygiai taip pat teks leistis žiauriai ypatingai stačiu keliuku. Ir geriau neklauskite, kaip „smagu“ yra saulei kepinant keberiotis atgal, t.y. aukštyn.


1876 metais pradėjęs veikti švyturys (Farol do Arnel) buvo pirmasis toks visose Azorų salose. Metams bėgant įvairios jo sistemos buvo vis labiau modernizuojamos ir tobulinamos; dabar tai yra automatiškai kas tam tikrą laiko tarpą mirksintis švyturys, matomas net iš 45 metrų atstumo. O viskas prasidėjo nuo paprasčiausios aliejinės lempos.

Mudviems ir dar keletui žmonių bežioplinėjant aplink švyturį juosiančią tvorą pasirodė jame dirbantis kareivis ir pasiūlė nemokamai (bet pabaigoje mes vis tiek simboliškai sumokėjome) pasidairyti po vidų ir papasakoti apie jį. Tokių progų praleisti negalima, juo labiau, kad taip paprastai į jį nepakliūsi - tai galima padaryti tik trečiadieniais popiet. Tik visiškai nepamenu, ar mūsų lankymosi diena ir buvo trečiadienis, ar čia mums tiesiog labai pasisekė.


Panorę pažiūrėti iš arčiau į žemiau švyturio esantį miniatiūrinį, nuo seno žvejybos veiklai naudojamą uostą ir prieiti arčiau vandens, turėjome tuo pačiu klaikiai stačiu keliuku dar paėjėti žemyn. Nesuvokiu, kaip žvejai savo mašinomis sugeba juo nusileisti? Kad ir kaip sukaitome kol nusileidome, tačiau į pakrantės akmenis besidaužančios bangos labai greit atgrasė nuo menkiausių minčių apie pabraidymą, apie maudymąsi net nekalbu.

Nordeste regiono apžiūrai visai pakanka dienos, žinoma, jeigu nesusivilioji kokiu haikinimu, kadangi šiose apylinkėse yra ne viena kitų keliautojų giriama trasa. Kad ir kaip gundėmės, visgi apsisprendėme šią pramogą praleisti ir geriau pasižvalgyti po kitas salos įdomybes, pvz. aplankyti krioklių parką (Parque Natural da Ribeira dos Caldeirões).


Parkas labai simpatiškas (jei taip galima išsireikšti): upeliukai, hortenzijos, seni malūnai (trys iš jų siekia net XVI a.), kavinė ir netgi nykštukinė suvenyrų parduotuvėle, kurioje kaip ir nėra ko pirkti, bet būtent joje įsigijome turbūt vienintelį suvenyrą iš Azorų. Bėda ta, kad tie parko išgarbintieji kriokliai nelabai bėga; tik vienas, pats didžiausias, dar kažkiek padoriau atrodė.


Pasidairę aplink nutarėme, kad to nepakanka – reikia leistis pasivaikščioti po nesukultūrintą gamtą, t. y. mišką. Pėdinome kol pasiekėme seną ir sugriuvusį, dabar jau augalijos baigiamą uzurpuoti, malūną. Vieta pasirodė labai graži: visur aplink žalia, žydi gėlės, šalia teka nedidelė upė, kurioje, kas be ko, Vilmantas būtinai turėjo išsimaudyti, nesvarbu, kad jos gylis geriausiu atveju buvo tik iki kelių.


Net nežinau, kas man labiau patiko – parkas ar miškas. Turbūt miškas, nors parke irgi gražu, o ir hortenzijos žydi – pro šalį važiuojant tikrai verta stabtelėti pramankštinti kojas ar išgerti puodelį kavos; visgi saloje neabejotinai yra įdomesnių vietų ir reginių.


Kaip tik tokios įdomesnės vietos ir patraukėme ieškoti. Prisiskaitėme, kad saloje yra toks nedidelis ir truputį nuošaliau nuo pagrindinių keliautojų maršrutų pasislėpęs ežeriukas krateryje - Lagoa do Congro, kurį yra verta pamatyti. Toks atseit visiškai neturistinis objektas.

Na taip, tikrai neturistinis ta prasme, kad iki jo teko važiuot vos ne per ganyklas naviguojant tarp karvių ir tikrai nebuvo lengva surasti. Tačiau išvydę, kiek mašinų stovi prie takelio, vedančio link to „visiškai neturistinio“ ežero, supratome, kad jis lankytojų yra netgi labai mylimas.


Ir jis tikrai tos meilės nusipelno, nes tai yra magiško grožio ir ypatingos atmosferos gaubiama vieta. Tereikia kokias 15 minučių paėjėti miško keliuku žemyn, kad atsivertų ypatingai žalias – taip yra dėl vandenyje atsispindinčių aplink augančių medžių - ežeras. Norint Lagoa do Congro išvysti visu grožiu, vertėtų susirasti vietą ant kalno, t.y. gerokai pahaikinti mišku į viršų. Kadangi laiko turėjome mažokai, šios pramogos (ir vaizdo) nusprendėme atsisakyti ir tiesiog pasėdėti ant ežero kranto.

Ką jums galiu pasakyti... Pirmiausia pakeri tas vandens žalumas (kurio atspalvis keičiasi priklausomai nuo saulėto ar debesuoto dangaus). Tuomet po kurio laiko pajunti aplink tvyrančią ramybę ir tylą, kad net nesistengdamas gali pasiekti meditacinę būseną - dingsta bet koks noras kalbėti, tesinori tiesiog būti ir leistis hipnotizuojamai vandens ir medžių. 

Ežere maudytis draudžiama, tačiau galima plaukioti jo spinduliuojamoje ramybėje. Žinoma, jeigu šalia esantys žmonės jaučiasi ypatingai šnekūs, tuomet jums nepasisekė. Mums visai nesinorėjo iš šios vietos išvykti, tačiau dar laukė kelio gabaliukas iki numatytos vakarienės vietos.


Vakarėjant užsukome į Caloura žvejų kaimelį, kuriame tikėjomės rasti draugų rekomenduotą (ir vietinių salos gyventojų mėgstamą) restoraną su vaizdu į vandenyną. Prieš valgį dar ir nusimaudėme kaip kultūringi žmonės – neisim gi murzini į restoraną.

O jei rimtai, tai maudynėms patogi įlanka, persirengimo kambariai ir restoranas yra visiškai vienas šalia kito, todėl būtų buvusi nuodėmė tuo nepasinaudoti. Pakeliui dar nuostabią barokinę bažnyčią aptikome. Gaila, kad Igreja de Nossa Senhora das Dores buvo uždaryta ir negalėjome pasmalsauti jos viduje, bet bent jau pasigrožėjome išore.

Galiausiai kelionę baigėme Ponta Delgada, kurią vos pasiekę kritome miegoti kaip užmušti ir kažkaip pramiegojome uraganą „Ofeliją“ (tiek, kiek jos buvo saloje). Gerai, kad yra mamos, kurios būdamos už jūrų marių, vis tiek pasirūpina savo vaikais ir informuoja apie pavojus. :)


São Miguel salos Azoruose sagos pabaiga!
...

Komentarai

  1. 🎆Die Hacken GEEKS🎆

    Haben Sie sich jemals gefragt, ob es möglich ist, Dinge so zu hacken, wie es Hacker in den Filmen tun?



    Ja, es ist möglich !!! 😁😁😁

    "SOWEIT ES TECHNOLOGIE IST, KANN ES HACKEN"


    Hacking kann leicht durchgeführt werden, indem ein Computervirus oder Spyware (je nachdem, was der Hacker vorhat) in das Zielgerät eingesetzt wird


    Wir bei THE HACK GEKS bieten Ihnen den besten Hacking-Service, den es je gab

    Wir verstehen die Probleme von Betrügern im ganzen Internet und deshalb geben wir Ihnen einen soliden Beweis für unsere Dienstleistungen.


    Wir haben die Top-Hacker auf hackerone.com, die immer bereit sind, für Sie zu jeder Zeit, an jedem Ort, an jedem Gerät, jeder Organisation, Bundesbehörden, Universität oder Hochschule zu hacken.

    Wir können helfen:

    * Hack, Clone oder Track ein Telefon?

    * Sniff, löschen oder ändern Sie eine Datei in einem Unternehmen, einer Organisation oder in einer Bundesbehörde?

    ZB: Notenwechsel in einer Universität.

    Änderung der Identität

    Löschen von Dateien wie Strafregister und Beweise.

    Änderung von Akten und Beweismitteln in Bundeseinrichtungen.

    Diebstahl von Dateien und Dokumenten von Unternehmen und Organisationen.

    * Um verlorenes BitCoin💰💰 abzurufen

    * Mining von BitCoin®

    * Um eine E-Mail oder ein Social Media-Konto zu hacken?

    * Um Geldmittel zu überweisen, ohne entdeckt worden zu sein?

    * Um Ihre Kredit-Score zu erhöhen? 🔝🔝

    * Um Kredit / Debitkarte zu hacken? 💳💳


    All dies können wir für Sie tun.


    Wir sind diskret und werden unseren Service Ihnen gegenüber niemandem aussetzen.

    Kontakt:

    thehackgeeks@gmail.com

    Wir freuen uns darauf, für Sie zu hacken.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Pasakojimai nuo sofos: langas į Azorus (Azores, Sao Miguel)

Pasakojimai nuo sofos: ir priverkė jie ežerus, arba beieškant „Septynerių miestų“ stebuklo (Sete Cidades, Azores)