Pranešimai

Pasakojimai nuo sofos: o mes į Šiaurę dūmsim! Nordeste paslaptys (Nordeste, São Miguel)

Vaizdas
... Fuuuu, kaip bjauru! O gal ir ne? Bet kokiu atveju, turbūt kažkaip panašiai jūros gėrybės atkeliauja į lėkštes.
Bet aš ne apie tai.
Jeigu būčiau ideali tinklaraštininkė, tuomet šis įrašas būtų buvęs paskelbtas senų seniausiai. Tačiau, kad jau esu tokia, kokia esu, t. y. pati nuostabiausia, todėl paskutinė kelionės po Azorų São Miguel salą aprašymo dalis dienos šviesą išvysta tik dabar.

Kelionę po salą pradėję nuo vakarinės jos dalies – Sete Cidades, pro Ribeira Grande, arbatos plantacijas ir Furnas galiausiai pasiekėme šiaurrytinę pusę, vadinamąjį Nordeste regioną, garsėjantį itin išraiškingu kraštovaizdžiu. Čia vietos pakanka ir atšiaurioms bei stačioms pakrantėms, ir miškingus plotus keičiančioms kalvoms bei pievoms, ir nedideliems „apsnūdusiems“ kaimeliams.
Visa tai galima išvysti neskubriai važiuojant išilgai rytinės pakrantės. Nors greitai netgi ir norėdamas nelabai pavažiuosi. Ne tik todėl, kad kelias vingiuotas, bet ir dėl pakeliui pasitaikančių įspūdingų (ir, beje, laba…

Žalio namo istorijos: kas bendro tarp Vidaus reikalų ministerijos ir gaisrininkų žemyn galva

Vaizdas
...
Šį rytą dar žiovaudama rakinu duris, o viena akis jau krypsta link pašto dėželės ir fiksuoja joje gulintį laišką. Išimu ir matau, kad jis iš Vidaus reikalų ministerijos. Ir adresuotas MAN! Kažkodėl širdis nukrito į kulnus ir beplėšiant voką galvoje prasisuko šimtas scenarijų, ko jiems iš manęs galėtų reikėti. Mašina? Ne, su mašina viskas gerai, ir ta ministerija čia ne prie ko. Mokesčiai? Čia irgi neturėtų būti problemų. Kokie nors nusižengimai? Betgi buvau labai pavyzdinga Liuksemburgo gyventoja. Tai kas tuomet?! 😟
Po visos amžinybės - iš tikrųjų, tai tik po kelių sekundžių - ištraukiu laišką su žemyn galva kabančiu gaisrininku bei krėsle gulinčiu katinu. Fuuu... Suprantu, kad kol kas lyg ir nieko neprisidirbau. Žiūriu toliau, kas čia per įdomybės. Kaip paaiškėjo iš tradiciškai trikalbio laiško, tas ugniagesys yra visai ne ugniagesys ir net ne šikšnosparnis, o tik paprasčiausias dūmų jutiklis. O!

Tai štai, Liuksemburgo vyriausybė panoro atkreipti šalies gyventojų dėmesį, kad…

Pasakojimai nuo sofos: nesibaigiantys ežerai krateriuose, Furnas fumerolės bei karštieji šaltiniai (Furnas, Sao Miguel, Azores)

Vaizdas
... Jaučiu, kad jau nusibosiu jums visiems su savo vulkanais ir ežerais jų krateriuose, bet kentėkite, žmonės mielieji, kentėkite. Ir mums ten nelengva buvo. :)
Taigi, dar viena labai įdomi vieta São Miguel saloje yra Furnas miestelio (o gal kaimelio) apylinkės. Jau vien dėl to, kad jose esama ir ežero vulkano krateryje (jis, beje, man pasirodė ne toks įspūdingas kaip Lagoa do Fogo ar Sete Cidades ežerai, tačiau grožio ir smaragdinės spalvos jam taip pat netrūko) - Lagoa das Furnas, ir fumarolių (apie jas papasakosiu šiek tiek vėliau), ir įvairiausių šaltinių bei geizerių.

„Furnas“ miestelio pavadinimas reiškia dėl vulkano išsiveržimo (XVII a.) žemėje atsiradusias ertmes. Ką gi kitą ir galėtų reikšti, kada visas Furnas slėnis yra miegančio vulkano (Furnas Volcano) masyvo dalis. Beje, tas „miegantis gražuolis“ yra ne tik vienas iš trijų pagrindinių São Miguel vulkanų, bet ir pats pavojingiausias jų. Čia jums ne juokai. Ims dar ir pabus.
Furnas slėnyje trykšta apie tris dešimtis įvair…

Pasakojimai nuo sofos: kur arbata auga, kur arbata teka ir pats gražiausias vaizdas (Cha Goreanna, Lagoa do Fogo)

Vaizdas
...

Po apniukusio starto Sete Cidades, kita diena šiaurinėje salos dalyje išaušo šilta ir saulėta. Buvo taip gera ir malonu, kad norėjosi viską daryti sulėtintai - neskubant pusryčiauti, lėtai sukti ratus po Capelas kaimelį besigrožint pakrante, uoliniais „drambliais“ (Tomba do Elephant) ir neaprėpiama Atlanto mėlyne, laipioti po vulkanines uolienas ir t.t.

Ir, žinoma, prieš važiuojant toliau buvo tiesiog būtina išsimaudyti tame pačiame Atlante. Nuo minties apie pasiplaukiojimą iki jos įgyvendinimo Vilmantas užtruko tik kokias 3 minutes, o aš vis dar trepsėjau prie vadinamojo  „natūralaus baseino“ ir dvejojau, ar čia verta, o gal šalta, o gal slidu (taip, kol nulipi - tikrai slidu), kai netikėtai pradėjo lyti. O ne!!! Štai tada jau ir man prisireikė maudytis, betgi lyja... Vilmantas vis tik sugebėjo įtikinti, kad nieko tobulesnio kaip maudytis lietui lyjant būti negali. Aš ir patikėjau. :)
Lietus ėjo ir praėjo, o mes neskubėdami važiavome iki arbatos plantacijų, pakeliui vis susigund…

Pasakojimai nuo sofos: ir priverkė jie ežerus, arba beieškant „Septynerių miestų“ stebuklo (Sete Cidades, Azores)

Vaizdas
... Savo kelionę po San Migelio (São Miguel) salą nusprendėme pradėti nuo Sete Cidades (išvertus tai reiškia Septyni miestai) ežerų, kurie susiformavo miegančio Sete Cidades vulkano krateryje. Minėtieji ežerai (Lagoas das Sete Cidades) dėl savo skirtingų spalvų yra pagrindinė San Migelio salos (o gal ir visų Azorų) įdomybė, t.y. privalomas aplankyti taškas. Nebuvai Sete Cidades, skaityk, kad nebuvai Azoruose ar kažkaip panašiai. Paprasta.

Pasak vietinės legendos, du skirtingų spalvų ežerai atsirado dėl nelaimingos meilės. Vienas toks tėvas, kuris tuo metu dar buvo ir karalius, po žmonos mirties griežtai augino dukrą ir neleido jai su niekuo bendrauti, išskyrus auklę, ir niekur už pilies ribų išeiti. Tačiau gudruolė dukra, padedama savo auklės, sugalvojo pasidairyti, kas slepiasi už tvoros - kol tėvukas mėgavosi pokaičio miegu, princesė smagiai sau lakiojo po pievas ir kalvas.
Džiaugėsi gyvenimu kol vieną kartą išgirdo piemenį grojant fleita ir, kvailiukė, įsimylėjo. Piemuo taip pat …