My cosy sofa

... Faktas kaip blynas, kad šiemet vasaros mūsuose nėra, bet užtat jūra - yra. Tad praeitas sekmadienis prasidėjo galima sakyti, kad visiškai įprastai - ankstų rytą senoviniu Liuksemburgo ekspresu riedant į Blankenbergę. Oro prognozės nežadėjo nieko gero, bet neapleido viltis "o gal prie jūros visgi nelis..." Likus keletui kilometrų į Blankenbergės stoties prasidėjo tokia liūtis, kad jau beveik ir patikėjau, kad visą sekmadienį iki išvykimo atgal leisime vaikščiodami iš vienos kavinės į kitą. Tačiau mano (o kartu ir absoliučios daugumos traukinio keleivių) džiaugsmui išlipus iš traukinio nebelijo. Kartu buvo visiškai aišku, kad šį kartą į jūrą greičiausiai neįmerksiu anei mažojo kojos pirštelio. Deja... Nors mieste žmonių netrūko, bet pajūris buvo tuštokas - tušti gultai ir po pliažą smagiai šeimininkaujantys paukščiai. Nesakau, kad tai blogai, nes, o kam jau čia labai patinka grūstis? Žinoma, žmonių irgi buvo - vedžiojančių vaikus, šunis, bėgiojančių a...

... ... Pirmiausia, kaip tikra lietuvė, pradėsiu nuo pasipiktinimo ir moralo (tam brendau jau kurį laiką, nes vis negaliu pamiršti). Ir jis nebus apie jūrą. Ir net apie vasarą. O apie skrydžius ir lagaminus. Mieli žmonės, draugai, giminaičiai, skaitytojai ir šiaip per klaidą užklydę, daug keliaujantys ir išsiruošę pirmą kartą, būkite malonūs, dėmesingi ir sugebėkite atskirti savo lagaminus, besisukančius ant konvejerio . Nepatingėkite kaip nors išskirtinai pažymėti savo lagamino, o jei ne, tai pasiėmus atsegti ir pasitikrinti (net jei ir esate 100% tikri), ar jis tikrai yra jūsų. Jaudulys, nuovargis, noras susitikti su pasitinkančiais - gali būti, kad iš to džiaugsmo ar/ir skubėjimo iškeliausite ne su savo lagaminu (oho, nuskambėjo, kaip iš kokios vaistų reiklamos). O ką daryti tikriesiems lagamino savininkams? Keikti žioplius, kaip kad darėme mes. OK, nebuvo mūsiškiame lagamine lobių, bet likęs kažkieno lagaminas su cigarečių pakeliais, liemenėlėmis, rankinukais ir kelnai...

... Bevaikštinėjant Blankenbergėje atradom, kad vyksta smėlio skulptūrų paroda. Na ir savaime aišku, nepraleidom progos iš arčiau pasižiūrėti, kaip gi tos smėlio skulptūros realybėje (ne laikraščių reportažuose ir ne TV ekranuose) atrodo.      Šios parodos, kuriai skuptūras kūrė net 40 menininkų iš viso pasaulio, tema buvo 100 populiariausių kelionių vietų bei įdomiausių objektų (18 Amerikoje, 45 Europoje, 20 Azijoje, 9 Australijoje ir 8 Afrikoje). Beje, joms sukurti buvo sunaudota 80 sunkvežimių belgiško smėlio. P.s.: panorus pamatyti kiek didesnes fotografijas, prašom spustelėti ant nuotraukos ir jos turėtų padidėti. ;) Pasivaikščiojus galva ėmė suktis nuo skulptūrų ir lankytojų daugybės, todėl kažkaip pasvajojau, kad būtų neblogai, jei šiai parodai būtų skirtas kiek didesnis plotas - atsirastų daugiau erdvės ir patiems kūriniams, ir jų „apžiūrinėtojams“. Na, o dvi paskutiniosios foto talpina man asmeniškai pačias sma...

... Vieną rugpjūčio savaitgalį nusprendžiau paieškoti jūros. Turiu pasakyti, kad gyvenant Liuksemburge jūros taip lengvai nepasieksi. Visgi pasitelkus kantrybę ir traukinius jūrą galima surasti, pvz., Belgijos Blankenbergės (Blankenberge) miestelyje, kurį skalauja Šiaurės jūra ir kuriame gyvena apie 18,000 gyventojų. Iškart skubu pasakyti, kad kantrybės reikia visų pirma todėl, kad kelionė iki Blankenbergės trunka labai netrumpai – bent jau kokias 4-5 valandas. Bet ko dėl jūros nepadarysi, ane? Tačiau kelionės metu kantrybė buvo išbandyta net dvigubai, kadangi važiuojant pirmyn kažkas, vedinas filosofinių ar savižudybiškų paskatų, sumąstė pasėdėti ant bėgių, tad traukinys ilgokai pastovėjo kol atvykusi policiją tą „kažką“ nuvedė nuo bėgių. O grįžtant atgal bėgiams ar kitam traukiniui nutiko kitas „kažkas“ (niekas nepaaiškino, kas) ir mums teko malonumas traukinyje praleisti dar papildomas dvi valandas. Taigi, va tokie nenumatyti trukdžiai („kažkas“) yra ant...