My cosy sofa

... Dar kartelį apie dalyvavimą rankdarbiautojų SWAP'e,  kuris buvo organizuojamas tinklalapyje " Gal tau pakeliui ".  Ir aš sulaukiau savo DOVANOS-SIURPRIZO.  Nepakartojamo, šilto, rūpestingiausiai išmegzto ploniausiais virbalais.  Sonata ,  ačiū tau iš visos širdies už sudėtas mintis, originalumą, grožį. Už paaukotą laiką ir minkštutėlius mezginius.  U ž atsiųstą Kalėdų jausmą. Bet apie viską iš eilės. Pirmiausia atėjo baltas lapelis, kuris sakė, kad pašte manęs kažkas laukia. O laukė didelių dideliausia dėžė.  Gerai, kad pasiėmiau Vilmantą kartu, kad jis atsakingai parneštų šią brangią dovaną namo. Jau iš pat pradžių pamačiusi siuntėjos adresą pagalvojau, negi ji visą tortą išmezgė,  kad toookio didumo dėžė. :)   Bet nekantriai atidariusi radau milijoną kartų geresnių dalykų nei tortas. Visų pirma - šiltus linkėjimus. Už kuriuos labai dėkoju.  Visų antra - namų gamybos obuolinį sūr...

... Kartais nuo darbų kiekio ir švenčių laukimo man kiek pavažiuoja stogas ir aš įsipainioju į visokius žaidimus bei projektus. Vienas tokių - rankdarbiautojų SWAP'as, kuris buvo organizuojamas tinklalapyje " Gal tau pakeliui ". Kadangi siuntinukas jau pasiekė adresatą , galiu truputį parodyti, kuo užsiiminėjau vakarais vietoje to, kad rašyčiau apie keliones. Na, buvo vakarų, skirtų šioms popierinėms žvaigždutėms-žaisliukams.  Lanksčiau, blizginau, vėriau karoliukus ir visaip kaip gražinau. Tuomet teko sukurpti joms dėželę, kad saugiai joje sugultų. O tuomet jau, kad skleistų šventinį džiugesį. Taip pat teko pasirūpinti šia užrašų knygute, į kurią būtų galima surašyti visas (ne tik gilias, bet ir seklias) mintis. Kad minčių nepritrūktų, palikau keletą "nuo savęs".  Ir dar truputį vos įžiūrimų laumžirgių. Kad maloniau knygelė vartytųsi, teko viršelius paminkštinti. O kad jau ji skirta meniškam žmogui, tai atitinkamai ir papuoš...

 ... Jeigu šis įrašas pasirodė, vadinasi, Žemė ir toliau sukasi aplink Saulę (bei aplink savo ašį),  o aš jus sveikinu su Šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujais. Būkite laimingi,  nepamirškite keliauti,  netgi jei tai tik gretimas kaimas ar miestelis,  juk visur galima rasti įdomių dalykų. Be to, kiekviena kelionė yra ne tik pasaulio pamatymas, bet ir savęs pažinimas. ...

... nes netikėtai gavau dovanų neapsakomai gražią, minkštut minkštutėlę, sendintų lapų užrašinę iš šios mielos ir talentingos merginos. Pati sau pavydžiu. Ir labai labai dėkoju. :) ...

... Nors Kalėdų mugė jau nuo gruodžio pradžios šurmuliavo mums po langais (arba, jei tiksliau, tiesiai po langais), bet didelio noro joje apsilankyti nebuvo. Kažkaip šį kartą pakako visus tuos lemputėmis blyksinčius kioskelius matyti pro langą. Tiesa, vieną kartą karšto vyno joje visgi išgėrėme. Na, nuobodi ta Liuksemburgo mugė iki negalėjimo. Pirmą ar antrą kartą gal ir įdomu, bet kai kasmet jokių pokyčių ar intrigos, tai greit susidomėjimas ir entuziazmas nuslopsta. Na, bent jau mūsų. Visgi po dovanų paieškų maratono Trier'e (čia Vokietijoje) kažkaip dar radome jėgų aplankyti jų mugę, kuri, lyginant su Liuksemburgo, yra gerokai didesnė, turi įdomesnių daikčiukų bei yra sausakimša žmonių. Be to, joje galima aptikti skanutėlių bulvinių blynų, siūlomų su obuolių koše. Ta košė kaip ir prieštarauja iš vaikystės atsineštam įpročiui bulvinius blynus valgyti su grietine bei varške, bet šuo ir kariamas pripranta, ane? Tad po kurio laiko bulviniai blynai su obuolių košės akompaniment...

 ... Vakar vakare besėdint ant sofos ir bežiūrint "Žiedų valdovo" antrą dalį kažkaip netikėtai lengvai ir greitai susidėliojo Kalėdinis vainikas (ilgiausiai truko karoliukų vėrimas ant adatėlių ir jų smaigstymas): Net pati nustebau, kad padariau, nes buvau tikra, kad šiųmečio Kalėdinio vainiko darymas taip ir užsibaigs jo pradinėje stadijoje: nusipirkus putoplastinį pagrindą ir saugiai jį padėjus spinton  a la "padarysiu kitais metais, nes dabar nėra laiko"... Bet ne!  Todėl ir maivaus. :) p.s. o patikusią mintį radau štai čia

... Na va, pagaliau galiu viešai pristatyti dar vieną padarą, prieš Kalėdas užgimusį ant manosios sofutės - meškį Eskimą Martyną. Padalyvavo jis konkurse, dar nuostabų liepsnikes simpatijų prizą gavo... Žodžiu, esu tiesiog nepaprastai talentinga meškių siuvėja. :D (šiukštu nepriimkit šio pasakymo rimtai...) ;)

... Na, aš šiemet greta visų kitų mano "apsėdimų" pajaučiau didžiulį poreikį pažaisti dekupažinant burbulus. Gavosi pusėtinai, o smagiausia dalis buvo daryti "ežiukus" ant burbulų. Juokingiausia, kad tų burbulų aš pridariau gerokai daugiau nei mums reikia - jei apskritai reikia, žiūrint iš praktiškos pusės. Siūlais priraišioti manieji kalėdiniai burbulai iki šiol kabo ant mūsų skalbinių džiovyklos, kur buvo palikti "trumpam" išdžiūti.... O džiovykla, žinoma, garbingai stovi mūsų didžiajame kambaryje... Gaunasi beveik kaip papuošta eglutė, ane? :)

Mano pirmoji teplionė ant šilkinės skarelės: Kada nors, kai jau būsiu atsakingesnė, kruopštesnė ir net kantresnė, tada nupiešiu ką nors rimčiau - ką nors, kas neprimintų penkiamečio vaiko piešinio. :)

Vakar patogiai atsisėdau ant sofos nusiteikusi tęsti pasakojimą apie kelionę po Ameriką. Tačiau, nelabai suprantu kokiu būdu, vietoje reportažo tęsinio ant sofos netikėtai "gimė" štai šis padaras: Ką gi... Pasakojimo tęsinio teks palaukti, kol susidarys jam palanki atmosfera ant sofos. ;)