My cosy sofa

... Diena išaušo debesuota, tačiau žmonių kiekis, norėjusių važiuoti 5terės traukiniu, išliko toks pats kaip ir prieš tai . Blyn! Atsikandę masinio haikinimo nusprendėme pasirinkti tokį maršrutą, kuris ne kiekvienam būtų viliojantis, malonus ar įkandamas: Manarola-Volastra-Aia del Cane-C.se Pianca-Corniglia takai priklauso sunkios ir vidutinio sunkumo trasų kategorijoms. Taigi, Manaroloje šiaip ne taip išlipę iš traukinio dar kiek pasidairėme po kaimelį, kuris yra įsikūręs ant uolos apie 70 metrų virš jūros lygio ir, deja, deja, neturi normalaus pliažo. Visgi Manarola yra pakankamai populiari tarp turistų, nes ją su Riomadžiore jungia garsusis „Meilės kelias“ ( Via dell'Amore ), kuriuo lengva eiti. Tik tiek, kad šis takas po 2011 m. liūčių ir potvynių buvo remontuojamas ir iki šiol po remonto neatidarytas. Gal todėl iš ryto kaimelyje dar buvo buvo palyginus ramu, nors žmonių netrūko. Vaikštinėdami po Manarolą kyštelėjome nosį į bažnytėlę ( chiesa di San Lorenzo ,133...

... Išbandę Levanto-Monteroso takelį nusprendėme, kad pats laikas patikrinti mūsų lankymosi metu vienintelį atvirą Mėlynosios linijos taką iš Monteroso į Vernacą (Monterosso-Vernazza). Pasirinkome eiti būtent iš Monteroso, nes buvome girdėję ir skaitę, kad Vernaca yra vienas gražiausių, o gal net ir pats gražiausias, iš visų penkių 5terės (Cinqueterre) kaimelių. Tad Vernaca tebus mums kaip prizas už nueitą kelią. Juo labiau, kad kelias, berods, ne iš lengvųjų: siauras, su stačiais skardžiais ir realia grėsme paslydus kristi žemyn kokius 4-5 metrus. Jėga! Bet ne viskas buvo taip paprasta, kaip tikėjomės. Dar tik bevažiuojant į Monteroso kaimą, jau artimiausioje traukinio stotelėje (Riomadžiorėje) mus ištiko pirmasis šokas, kai pamatėme, kokia masė žmonių nori patekti į traukinį. Vaizdas kaip diena ir naktis skyrėsi nuo praeitos dienos vaizdo šioje stotelėje ir, apskritai, žmonių kiekio. Tokia pat žmonių masė laukė ir kitoje, ir dar kitoje stotelėse. Iš pradžių niekaip nesupra...

... „Penkios žemės“ ( Cinque Terre , arba mano kalba 5terė ) mane „kibino“ jau kuris laikas: tai kokią nuotrauką žurnale pamatau, tai ką nors paskaitau, tai kažkas iš draugų savo feisbuko paskyroje pasidalina nuotraukomis iš apsilankymo tenai, tai iš bendradarbių išgirsti, kaip ten gražu. Ir taip po truputį mano noras pabuvoti 5terėje ėmė augti, kol galiausiai tapo labai sunku kontroliuoti tą norėjimą. Tada teliko apie tuos norus prasitarti Vilmantui ir viltis, kad jis taip pat susidomės ir panorės. Jei pasiseka ir abiejų norai staiga ima ir sutampa, telieka išsiaiškinti logistiką, susiderinti atostogas ir susirasti padoriomis kainomis pastogę. Mūsų atveju paskutinysis punktas sekėsi sunkokai, nes kiek per vėlai pradėjome savo paieškas – viešbučiai prieinamomis kainomis Specijoje jau buvo užimti, bet visgi šiaip ne taip radome išsinuomoti butą. Kas dar geriau nei viešbutis, jei apsistoji ilgėliau. Kur yra 5terė ? Ogi įsiterpusi raižytoje, nelygioje ir uolėtoje Italijos Rivji...