My cosy sofa

... Atrodo, kad nesakiau, bet man Lisabonoje beprotiškai patiko elektra varomi vieno vagono tramvajai. Niekad nepraleisdavome progos vienu jų pasinaudoti. O kad pavažiuotume garsiuoju 28-o numerio tramvajumi, vežančio per Alfamos rajoną iki šv. Jurgio pilies – teko eilėje praleisti gerą pusvalandį, jeigu ne daugiau. Kuo jis garsus? Na, jis vintažinis. Pirmasis elektrinis tramvajus Lisabonoje atsirado 1901 m. ir labai išpopuliarėjo gyventojų tarpe. Be to, ir dabar važiavimo kaina juo nedidelė, o veža jis per Lisabonos centrą ir Alfamos rajoną, kuris labai kalvotas ir nelabai norėtųsi pėsčiomis visur lipti. Todėl dabar jis labai populiarus tarp turistų. Ir, tikėtina, kaip buvau girdėjusi viena ausimi, tarp kišenvagių. Nusprendę, kad paskutinė diena Lisabonoje yra tinkamas laikas labiau susipažinti su dar nelankytomis kalvotomis miesto vietomis, sėdome ir mes į minėtą 28-ą tramvajų ir pasileidome per miestą. Mūsų galutinis tikslas buvo šv. Jurgio pilis, bet išlipome gerok...

... Pažindinimasis su Lisabona viena diena neapsiribojo. Kai esi tokiam mieste, tai viena diena jame būtų tragiškai mažai. O be to, Lisabona gali būti tokia skirtinga. Istorija, aišku, yra gražu, ir įdomu, ir gerai, bet kitą saulėtą lapkričio dieną mes panorome praleisti modernios, t.y. labiau šiuolaikinės, Lisabonos prieglobstyje. Toje pačioje vietoje, kurią matėme tik išlipę Gare Oriente traukinių stotyje . Bet po atidesnio žemėlapio pastudijavimo jau žinojome ir tos vietos pavadinimą – Tautų parkas ( Parque das Nações ). Saulėtą dieną baisiai smagu čia pasivaikščioti: aplink daug baltos spalvos, vandenėlis tik raibuliuoja, viršum galvų sūpuojasi lyninio keltuvo kabinos, o akys vis krypsta į visokius įdomius statinius. O kadaise šioje šiaurės rytinėje Lisabonos dalyje prie Tago ( Tejo ) upės žiočių būta industrinės zonos. Patikėkite, ne tik mums ten buvo smagu – aplinkui buvo pilna vaikštinėjančių, vaikus ar šunis vedžiojančių, sportuojančių vietinių Lisabonos...

... Jau tik iškėlus koją iš traukinio supratau, kad bus gera diena. Švietė saulė. O kai išlindę iš stoties požemių pamatėme jos išorę nusprendžiau, kad man šiame mieste patiks. Lisabonos Oriente ( Gare do Oriente ) stotis išties labai graži, kai žiūri iš išorės. Pats Santiago Calatrava prie jos nagus prikišęs (kaip ir prie Valensijos Ciudad de las Artes y las Ciencias ). Apatinėje nuotraukoje ne stotis, jei ką... Pasidžiaugę dienos ir stoties grožiu perėjome prie proziškesnių dalykų – tiesiu taikymu patraukėme į prieš pat nosį esantį prekybos centrą susimedžioti ko nors valgomo. Šiaip ar taip, o buvo pietų metas. Na, gerai, gerai, priešpiečiai. Kaip užsispyrusi ožką atsisakiau rinktis kitą kavinę negu tiekiančią salotas. Ir visai ne todėl, kad būčiau vegetarė ar sveiko maisto gerbėja (nors tokia visai norėčiau būti). Aš prieš mėsą nieko neturiu, bet rankose laikiau salotų su makaronais lėkštę vien todėl, kad šioji kavinė turėjo saulėtą balkoną su vaizdu į vandenį....