My cosy sofa

... Prieš gerą savaitę Liuksemburge nudundėjo jau 20-as (o mums jau net septintas - vajė, kiek ilgai mes čia užsibuvome) kasmetinis Bliuzo ir džiazo ralis (Blues'n Jazz Rallye). Kaip ir kiekvienais metais siauros Griundo ir Klauzeno (Grund ir Clausen) gatvelės buvo užsikimšusios nuo žmonių gausos. Juo labiau, kad ir šiemet, kaip ir pernai , mus lepino geras ir šiltas oras. Buvo suplanuoti kokie 150 koncertų nuo diksilendo, mainstrymo, bugi vugi iki beveik klasikinio džiazo ar Čikagos bliuzo, ir suręsta net 11 scenų, tai ko daugiau norėti? Tik spėk viską apeiti. Atrodo, muzikinės įvairovės tikrai neturėjo pritrūkti. Bet mūsų aplankytose vietose kaip tyčia pasigedome įdomesnės muzikos. Po šių metų išgirstų keleto grupių liko toks jausmas, kad visas bliuzas varomas vienu ritmu. O gal tiesiog mes ir vėl koncertų klausymą pradėjome ne nuo to galo - kol atėjome, geriausieji (t.y. tie, kurie galėjo mums patikti) tikriausiai jau buvo baigę pasirodymus arb...

... Toliau tęsiu vestuvinę temą . Ai, betgi tokios vestuvės nekasdien pasitaiko, taip kad leidžiu sau (ir kitiems, kam įdomu) dar jomis pasimėgauti. Nors religinės vestuvių ceremonijos išvakarėse turėjau labai daug abejonių, ar man pavyks atsikelti ir nueiti pasižiūrėti, kaip ten kas vyksta, bet, pasirodo, viskas pavyko - šeštadienį atsikėlėme labai padoriu laiku, kad jo pakako viskam - ir dušui, ir pusryčiams, ir netgi po pusryčių tingiai geriamam kavos puodeliui. Atėję prie Katedros supratome, kad net neverta prie jos būti ir bandyti kažką pamatyti, nes žmonių masė buvo aplipusi visas apsaugines tvoreles bei kitas atvykstančių svečių bei jaunųjų stebėjimui patogias vietas. Tai net nežinau, kada ten reikėjo mums ateiti, kad būtumę ištaikę įsitaisyti kokioje strategiškai patogioje vietelėje. Todėl per daug nesukdami galvos nuėjome į Guillaume II aikštę, kur pastatytame didžiuliame ekrane vyko tiesioginė transliacija iš vestuvių ceremonijos Katedroje. Žmonių aikštėj...

... Šoksim, trypsim, uliavosim, per barzdą varvės, o burnoj vis tiek nieko neturėsim. Taip, taip, taip, pas mus vakar ir šiandien vestuvės. Ne šiaip sau kokios, o didelės ir kilmingos. Švenčiame Liuksemburgo hercogo vyriausiojo sūnaus – princo ir būsimojo paveldėtojo – Guillaume bei Stéphanie de Lannoy, grafaitės; iš labai senos ir kilmingos Belgijos didikų giminės, vestuves. Arba kaip čionais mūsuose vadinama – Mariage Princier . Tai vienas iš retų atvejų, kai kilmingas veda kilmingą... Pasirodo, dabar jau gan retai taip nutinka. Bet ir suprantama, kiek čia tų didikų telikę šiame pasaulyje. Apie vestuves jau buvo kalbama ir joms ruošiamasi dar nuo balandžio mėnesio, kada buvo paviešinta žinia apie įvykusias sužadėtuves. Bet, aišku, didžiausias sujudimas prieš pat įvykį. Ir speciali monograma, vadinama „chiffre“, su jaunavedžių inicialais bei Nassau šeimos karūna, sukurta, ir būsimieji svečiai užkviesti, ir nepasitikint oro prognozėmis (amžinas klausimas: lis – nelis?) ...

... O vieną rugpjūčio vakarą, pažvelgę pro savo "stebuklingą" langą, pamatėme Elvį. Tiesą sakant, visus du Elvius. Vieną jauną, kitą gerokai vyresnį. O gal net ir tris, jei ne daugiau... Ir net keletą jų gerbėjų tarp minios prašalaičių. Ačiū, kad rūpinatės, bet ne, balti drambliai tąkart mums tikrai nesivaideno. Liuksemburge egzistuojantis Elvio gerbėjų klubas rokenrolo dievaičio 35-ųjų mirimo metinių proga surengė koncertą. Kuris, beje, buvo visai neblogas. Kad mes netgi nepatingėjome nusileisti iš savo padangių žemyn. Žinoma, iki pat pabaigos tenai neišbuvome; koncertas buvo ganėtinai ilgas, tai klausytis jo baigėme jau namuose - prie to paties savo "stebuklingo" lango, kur ir pradėjome. ...

...  Vasarą čia mūsuose koncertų netrūksta.  Penktadienį "Den Attelier" pažindinomės su rock pop senukais "Mike & Mechanics" .  Na, neblogai, bet kad kaip nors būtų stebuklingai sužavėję, tai ne. Šeštadienį, t.y. vakar, net trijose centre suręstose scenose vyko pasaulio muzikos festivalio (" Festival World Meyouzik" ) koncertai. Negaliu apie juos daug pliurpt, nes mačiau visai nedaug. Iš to, ką mačiau, tai didžiojoje scenoje vakare koncertavę ska-funk ir tropi punk stiliaus atstovai iš Meksikos "Los de Abajo" didelio įspūdžio nepaliko.  Bet už tai pirmą nakties mažame skverelyje electro swing'ą, funk ir t.t. groję britai "Kitten & the Hipp" buvo super malonus ATRADIMAS.  Na, o šiandien keliose scenose mūsų laukia rokas - "Festival Rock um Knuedler" , tik bėda, kad lietus labai jau lyja. Bet, jaučiu, vis tiek vakarop iškišim nosis ir eisim pasidairyt po pasaulį. ;) ...

... Ne, šis įrašas ne apie futbolą ir ne apie tai, kaip italai vakar šventė pergalę. Šįmet taip jau nuskilo, kad tik grįžusi po smagaus pasibuvimo Lietuvoje stačia galva papuoliau į Nacionalinės dienos ( Nationalfeierdag ) = oficialios Hercogo gimimo dienos išvakares. Juokingiausia, kad jie neretai tą dieną vadina Groussherzoginsgebuertsdag, kas išvertus būtų jos didenybės Hercogienės gimimo diena , nes Nacionalinė diena buvo "sukurta" valdant didžiajai hercogienei Šarlotei (Charlotte). O tas buvo 1961 metais. Ir nors ji buvo gimusi sausio 23 d, tačiau patirtis parodė, kad tai ne pats geriausias metų laikas tokioms šventėms ir diena buvo perkelta į birželio 23 d. Jos sūnus, pats irgi gimęs sausio mėnesį, toliau palaikė šią naują tradiciją (hmmm, įdomi žodžių kombinacija), jojo sūnus irgi palaikė... Ir va taip viskas išėjo. Iš pradžių net nelabai susigaudžiau, kas čia vyksta. Na, prie muzikos prie langais aš pripratusi (vasaros metu mes išklausom kokį milijoną geresnių i...

... Ruošiausi rašyti apie pirdulinimą žemyn nuo vulkano, bet po vakar vakaro parašysiu apie ką kitą... Vat ir ne, ne apie Euroviziją. Nors ir ją vakar  su didele kompanija smagiai pasižiūrėjome. Ir ne apie Montvydą, jo dainą, suktuką ar svarovskiais dabintą raištį. Nors Donato patekimą į finalą taip linksmai atšventėme, kad dabar sėdžiu va sau ant sofutės pasiėmusi riestainį ir kavos puodelį ir tingiu net tingėti. O reikia eiti paruošti namus ir stalą naujai svečių "partijai". Bet dar truputėlį patingėsiu... Nukrypau.  Taigi, o rašyt ruošiuos apie tango. Aha, žinau, kad nesitikėjote. Šiltą vakardienos naktį nusileidome su draugais iš namų į centrinę aikštę, o ten išgirdome armonikos garsus. Kažkas tyliai grojo tango melodiją, o keletas porų lengvai dėliojo tango žingsniukus.  Bet kaip gražiai viskas atrodė. Žiūrėčiau ir žiūrėčiau.  Šokti manęs netraukia, bet va tokios jaukios bendraminčių milongos šiltais vakarais, tai kažkas užburiančio...

... Pati pirmoji mūsų išvyka Tenerifėjė už mūsų rajono pliažo ribų – na, tokia apsiuostymui arba, kitaip tariant, apsipratimui, kai norisi susipažinti su viešuoju transportu ir nesileisti į jokius ekstremalumus – buvo į plačiai reklamuojamą Loro parką Puerto de la Cruz mieste. Tai toks nedidelis (na, sąlygiškai) zoologijos sodas išaugęs iš kažkada buvusio vien tik papūgų zoosodo. Todėl ir papūgų jame vis dar laaabai daug (beje, ta balta mus pakalbino bandydama išsiprašyti kokį skanėstą). Nors yra ir šio bei to daugiau. Apskritai, tai ko jau ko, o visokių ten gyvūnų parkų Tenerifėje tai netrūksta – Loro, Jungle, kupranugarių, beždžionių. Gal apie dar kokius ir visai nežinau. Labiausiai tarpusavyje konkuruoja Loro ir Jungle parkai. Pastarajame nebuvau, tačiau iš girdėtų atsiliepimų bei lankstinukų sprendžiu, kad Loro parkas yra toks a la modernesnis bei naujesnis, tuo tarpu Jungle parkas kiek apleistas (bet čia tik hipotezė). Tačiau visai tikėtina, kad įvairesnių bei įdomesn...