My cosy sofa

... Afišoje pamačius užrašą „ballet choréographique“, jo pavadinimą – „Cathédrale d‘acier“ (Plieno katedra), dedikaciją kasyklų darbininkams bei nuo kažkokio ekskavatoriaus kaušo žemyn kabančio žmogaus žemyn galvą nuotrauką, galvoje iš karto kilo milijonas klausimų. O tai ką, būna nerežisuotų baletų? Koks ryšys tarp baleto ir ekskavatoriaus? Negi kokie darbininkai šoks baletą? Ir taip toliau, ir panašiai. Supratau, kad būtinai reikia pamatyti šitą, kaip aš pavadinau, industrinį baletą. Teliko susiorganizuoti kompaniją, prieš tai ją ypatingai suintrigavus reginiu – maždaug, trūks plyš ir jums reikia pamatyti. Planas pavyko, ir mes atsidūrėme Dudelanže (Dudelange), kur visą valandą galėjome stebėti šį „baletą“. Beje, spektaklį įvertinčiau visai neblogai – nors ir nealpėjau nuo grožio ir įdomumo, bet nuobodu irgi nebuvo. Tiesa, jeigu oras būtų buvęs bjaurus – labai šalta ar lytų, tuomet reginys nelabai džiugintų, bet kaip tik pasitaikė šiltas spalio ketvirtosios vakaras. Turb...

... Ruošiausi rašyti apie pirdulinimą žemyn nuo vulkano, bet po vakar vakaro parašysiu apie ką kitą... Vat ir ne, ne apie Euroviziją. Nors ir ją vakar  su didele kompanija smagiai pasižiūrėjome. Ir ne apie Montvydą, jo dainą, suktuką ar svarovskiais dabintą raištį. Nors Donato patekimą į finalą taip linksmai atšventėme, kad dabar sėdžiu va sau ant sofutės pasiėmusi riestainį ir kavos puodelį ir tingiu net tingėti. O reikia eiti paruošti namus ir stalą naujai svečių "partijai". Bet dar truputėlį patingėsiu... Nukrypau.  Taigi, o rašyt ruošiuos apie tango. Aha, žinau, kad nesitikėjote. Šiltą vakardienos naktį nusileidome su draugais iš namų į centrinę aikštę, o ten išgirdome armonikos garsus. Kažkas tyliai grojo tango melodiją, o keletas porų lengvai dėliojo tango žingsniukus.  Bet kaip gražiai viskas atrodė. Žiūrėčiau ir žiūrėčiau.  Šokti manęs netraukia, bet va tokios jaukios bendraminčių milongos šiltais vakarais, tai kažkas užburiančio...

... Kodėl gi artėjant Kalėdoms nepakalbėti apie pasakiškas vietas? Kaip, pvz., apie Kapadokiją. Kur pilna nykštukų bei fėjų namų su didžiuliais kaminais, kur teka pieno upės, laigo kupranugariai ir visi gyventojai keliauja oro balionais, o vyrai pasidabinę baltomis sukniomis mėgsta suktis aplink save... Jau, aišku, supratote, kad kalbu ne visai tiesą. ;) Bet Turkijoje esanti Kapadokijos vietovė, o tiksliau - Gioremės slėnis, man tikrai atmintyje užsiliko kaip pasakų šalis dėl savo keistų formų uolų, jose įrengtų namų, bažnyčių bei požeminių miestų, karavansarajuose savo apeigose paskendusių dervišų, dainuojančių pirtininkų bei galimybės sutikti saulėtekį oro balione. Skamba labai romantiškai, tiesa? Iš tiesų, tai ne viskas ten jau taip romantiška, bet už tai labai gražu. TIKRAI LABAI GRAŽU. Ir jeigu turėdami galimybę kas nors nusprendėte nevykti į Kapadokiją, tai be proto daug praradote. Rimtai. Vien faktas, kad Gioremės slėnis įtrauktas į UNESCO paveldą daug pasako. T...

... Kaip reakciją į mano reakciją į buto ( butoh ) šokį, man atsiuntė štai šią nuorodą , kur susijungia Kazuo Ohno šokis ir "Antony and the Johnsons" muzika. Ir tikrai, tai, ką pamačiau, visai patiko, kadangi muzika, šokis ir žodžiai susiliejo įprasmingą visumą (bent jau asmeniškai man). ...

 ... Vakar nusprendžiau, kad nesuprantu aš to šiuolaikinio meno. Nors ne, toks pareiškimas gal kiek per griežtas. Turbūt reikėtų sakyti, nelabai suprantu. O dar geriau būtų eiti "šviestis", kad vis labiau suprasčiau tą šiuolaikinį meną. Apie ką aš čia..? Aha, taigi vakar teko sudalyvaut tokioje vieno Liuksemburgo viešbučio saviprezentacijoje per labai eksperimentinius ir labai šiuolaikinius (populiarus žodis, kai kalbama apie meną)  muzikos ir šokio pasirodymus. Tas viešbutis įsikūręs Liuksemburgo ES institucijų rajone visai greta Šiuolaikinio meno muziejaus bei Filharmonijos. Galbūt tai ir įtakojo būtent tokio savęs pristatymo formato pasirinkimą. O į tą prisistatymą pasauliui mane atginė ne kas kitas kaip smalsumas. Viskas prasidėjo nuo muzikinės dalies. Ir nors muzikinės instaliacijos bei grojimas mane ne tiek domino, tačiau šio pasirodymo vis tiek niekaip negaliu pamiršti. Negaliu dėl to, kad niekaip, tą nuoširdžiai prisipažįstu, nesuprantu, kaip rimt...