My cosy sofa

... kuomet atrodo, kad viskas vyksta taip ir kaip turėtų, t.y. idealiai.  Gaila tik, kad retai taip būna... ;) Žvalus atsibudimas nebūdingai anksti, bet užtat suteikiantis galimybę mėgautis ilgu tingiu rytu bei lėtais pusryčiais. Saulė iš pat ryto bei vis labiau šylantis oras, vidurdienį pasiekiantis net iki +25. Neskubus apsilankymas bibliotekoje (dirbančioje tik iki 12-os valandos) ir dviejų filmų grobis. O kad jau nemokamo lankymosi muziejuose savaitgalis, tai vizitas į gretimoje gatvėje įsikūrusį Casino Luxembourg. Šiame muziejuje visai rekomenduotina L.A. Raeven paroda "Idealūs individai" (Ideal individuals) video instaliacijų ir foto pavidalu. L.A. Raeven yra dvynių seserų iš Olandijos - Liesbeth ir Angelique - tandemas. L.A. Raeven  žaidžia su idealaus individo samprata daugiausiai per jos fizinę išraišką, bet, aišku, neišvengiamai įtraukiami ir kiti aspektai: psichologija, asmenybė, identitetas, grožio kriterijai, fobijos, normos etc. Ką čia tuo n...

... Su ta Valensija, tai sudėtingai gavosi. Visko joje yra, ne veltui tai trečias pagal dydį Ispanijos miestas, tik, va, laiko jo apžiūrai mes ne itin daug turėjome, o ir oras lyg tyčia subjuro. Tad nedaug to miesto ir tematėm. Dabar, prabėgus keturiems mėnesiams po lankymosi šiame mieste, galvoje susiformavęs Valensijos tarsi kokio trisluoksnio "pyrago" vaizdas. Pirmasis "sluoksnis" - tai senamiestis su siauromis gatvėmis ir daugybe bažnyčių. Populiarioje tarp miestiečių Virgen aikštėje (Plaza de la Virgen) tamsoje net gerai ir nesuvokiau, ar čia kelios atskiros bažnyčios, ar čia viena kažkaip keistai išsiplėtusi. Vėliau išsiaiškinome, kad visgi šioje vietoje yra šv. Mergelės bazilika (Basilica de Virgen de Los Desamparados), o už kampo – jau Katedra (išeina į Plaza de la Reina), ir ji ispaniškai vadinasi Iglesia Catedral-Basílica Metropolitana de la Asunción de Nuestra Señora de Valencia. Yra įsitikinusių, kad būtent šios Katedros vienoje koplyčių yra ...

... O dabar su keletu naujai gimusių/gimsiančių lietuviukų, šis skaičius turėtų dar padidėti.  Nes 364 - tai 2011 metų gruodžio 31 d. duomenys, t.y. senos žinios.  594 lietuviai - tai jau visoje šalyje. Kaip sociologė negaliu susilaikyti nepaskleidusi dar daugiau įdomių statistinių skaičiukų apie Liuksemburgą (visur kalbu apie miestą) iš šio leidinio : Liuksemburge suskaičiavo net 96 750 gyventojų, ir iš jų tik 33,85% (32 754) yra liuksemburgiečiai, o likusieji 66,15 % (63 996) - užsieniečiai. Kaip mes, pavyzdžiui. Tarp užsieniečių dominuoja europiečiai (91 304), toliau seka azijiečiai (2 157), amerikiečiai (1 604), afrikiečiai (1 510), Okeanijos atstovai (81). Tai va, ne taip lengva Liuksemburge užtikti grynakraujį liuksemburgietį. Be to, lyginant su 1985 metais, vietinių liuksemburgiečių mažėja, o užsieniečių – daugėja. Tačiau miestas "nesensta", nes gimusiųjų skaičius viršija mirusiųjų (1075 : 555). Tarp Liuksemburge gyvenančių užsieniečių ...

... Asterix! Obelix! Nežinau, kodėl išgirdus skanduotę "Beatriks!" man iš karto į galvą atėjo Asteriks ir Obeliks. Ne, bet tai aišku, kad tikrai ne dėl jų semantinės prasmės ir ne dėl jų išorinio panašumo. Greičiausiai dėl mano ausiai malonaus "ks" skambesio... O buvo taip... Vakar prieš prisėsdama ant sofutės pažiūrėjusi pro langą supratau, kad panosėje esančiame Circle Cité vyksta kažkas keisto: įėjimas apstatytas tvorelėmis, patiestas raudonas kilimas, vazoninių gėlyčių pristatyta, visur aplink zuja policininkai bei kostiumuotos personos. Ir žiūrovų, atsirėmusių į tvorelę, skaičius vis auga. Tai ir aš ant palangės įsirengiau stebėjimo postą. Maža kas. Dar pražiopsosiu ką nors svarbaus ir didingo... Kad nebūtų nuobodu lūkuriuoti, pasidariau kavos, pasitikrinau internete, lyg ir jokio ypatingo renginio Circle Cité nenumatyta. Hmmm? Ir kodėl dalis žiūrovų - tarp jų nemažai vaikų - dėvi oranžines kepuraites ir kitus aksesuarus. Ne, rimtai, tai ka...

... Kovo ketvirta. Ir vėl sekmadienis vėjuotas ir be saulės. Tai kur ta pavasario šiluma, kurios taip laukiau ir tikėjausi surasti??? A? Bet sekmadienio rytas labai gera diena patikrinti, kaip atrodo tasai išliaupsintas El Rastro blusų turgus. Ir taip, jau vien iš žmonių, išlipusių toje pačioje metro stotelėje, kiekio galima spręsti, kad tiek turistams, tiek vietiniams madrilenams blusų turgus yra dalykas rimtas. Šis turgus apima keletą gatvių ir aikščių, ir visur jose pilna žmonių. Neįtikėtina. Visgi aš tikėjausi daugiau visokių senų ir šiaip įdomesnių daiktų, tačiau dominavo tokie tradiciniai turginiai dalykai: rūbai, skarelės, diržai, papuošalai, rankinės piniginės, diržai, tapkės etc., nors pasitaikydavo ir įdomesnių objektų. Radome atskirą mažą gatvelytę skirtą paveikslams ir rėmams, atskirą aikštę keitimuisi įvairiomis kolekcinėmis kortelėmis: futbolininkų, hello kitty ir pan. Beje, apie pastarojoje susirinkusiuosius Vilmantas pasakė, kad iš joj...

... (visi paveiksliukai sužvejoti internete gūglo pagalba, išskyrus centrinį - tas nuosavas) Kaip benamis lietuvis gyvena prie Madrido dangoraižių, galite pasiskaityti šiame lrytas.lt straipsnyje , kuris prasideda, sakyčiau, labai poetiškai: "Egidijus į sieną atremia savo purviną ir šaltą, tarsi mirusio kūną, čiužinį. Ką tik persikraustė. Šis 38-erių lietuvis – naujasis, jau tryliktasis, finansinio rajono Azca gyventojas..." "Visos jo dienos vienodos: nuo socialinės valgyklos iki socialinės valgyklos; vėliau vieši dušai už pusę euro penkiolikai minučių ir galiausiai šoninės prekybos centrų durys – pro jas išmetamas negaliojantis maistas ir jo produktai." Man pasirodė toks "įdomus" ir netgi "įkvepiantis" minėto lietuvio papostringavimas ispanų žurnalistams, kad benamiu būti Madride geriau nei gyventi Lietuvoje: "Nepaisant visko, čia gyvenu geriau nei Lietuvoje. Nes mano šalyje situacija dar blogesnė. Darbo nėra, gauni vos 2...

... Pavasaris, pavasaris, kodėl jo nesutikus Madride? Susimečiau daiktus į kuprinę: bliuskė, bliuskė, dar viena bliuskė, permatomas kosmetinių skysčių maišelis, akiniai nuo saulės (ir dėl stiliaus svarbu, o ir Ispanijos saulė gi žlibins akis), megztukas... Ai, ne, megztinio nereikia, vis tiek mano feisbuko draugai (o ir internetinės oro prognozės) rašo, kad Madride jau +17, tad ir Vilmantui paaiškinu, kad nei storos striukės, nei megztinio tai jau tikrai jam neprireiks. Pora sumuštinių taip pat supakuota, nes puikiai žinom „malonias“ Ryanair'o maisto kainas. Mintyse jau įsivaizduoju, koks puikus bus savaitgalis Madride... Taigi, kovo antra, pusiaudienis, Madridas. Hmmm... Saulės nerasta. Šilumos irgi toli gražu ne tiek, kiek tikėjausi. Šūds. Na, bet always watch the bright side of life , tad turiu itin gerai įvertinti susisiekimo viešuoju transportu tarp oro uosto ir Madrido galimybes: nebrangu, patogu ir neilgai trunka. Centrą galima pasiekti už pusantro euro arba du - p...