Pasakojimai nuo sofos: nuo Liudviko iki Antigonės, arba, trumpai tariant, Montpellier
... Pažiūrėjusi, kada buvo mano paskutinis įrašas tinklaraštyje net už galvos susiėmiau – prieš gerą mėnesį. Ne, bet rimtai, vienas apsileidimas. Nors iš tikrųjų tai kaltas birželis. Va, va, jį ir apkaltinsiu. Svečiai, kalbų kursai ir egzaminai, visokie reikalai – taip ir nepamačiau, kur dingo visas mėnuo. Aišku, kad kaltas birželis. O visokie dalykai, apie kuriuos norėčiau parašyti, kaupiasi geometrine progresija. Todėl turiu nuojautą, kad apie kai kuriuos dalykus turbūt taip ir neparašysiu. Nebent nutiks koks stebuklas. O šiandien norėčiau papostringauti apie Prancūzijos Langedoko-Rusijono regiono sostinę Montpeljė (Montpellier). Ankstesniuose įrašuose vis minėdavau, kad iš Montpeljė važiavome ten , paskui ten ir dar ten , bet apie patį miestą nė žodeliu taip ir neužsiminiau. Pats laikas ištaisyti šią klaidą. Pradėsiu nuo Montpeljė simboliu laikomos senamiesčio centrinės Komedijos aikštės (Place de la Comédie), kuri, kaip galima būtų spėti net ir nieko nežinant, kažka...