My cosy sofa

... Kol kas paskutinis įrašas iš trumposios „Susitikimo vietos pakeisti negalima“ serijos. Juokingiausia, kad jį parašyti prisiruošiau po gerų pusės metų. Paskutiniu metu kelionės mane kažkokiu keistu būdu ištinka greičiau nei spėju parašyti įrašus apie jau praėjusias, todėl nusprendžiau, kad šiame etape bus lengviau gyventi laikantis šūkio „Geriau vėliau, negu niekada“, o ne graužiant save, kad kažko neparašiau, nors rašyti man labai smagu. Kiek prisibijau, kad šis tinklaraštis man nepavirstų prievole ar nemielu darbu, todėl nusprendžiau atsipalaiduoti ir leisti įrašams dėliotis savo ritmu. Ir visiškai atsipalaidavusi pagaliau pasakoju apie smagų savaitgalį Paryžiuje (Paris)... spalio mėnesį. ;) Kai buvau pakviesta prisijungti prie šaunios kompanijos Paryžiuje, net nesuabejojau. Kur jau aš nesutiksiu! Juk šiam miestui kaip ir draugėms neįmanoma pasakyti „ne“. Buvau išsiilgusi savo Jurgos, be galo seniai bemačiusi kitą Jurgą ir net nepažinojau (koks apsileidimas) Aldonos....

... Taigi toliau traukiame drąsiųjų, o, tiksliau - turistų, keliais po Paryžių: įbedę nosis į žemėlapius, vis pasinaudodami metro patogumais, gaudydami gerus kadrus ir kojas ilsindami paryžietiškose kavinukėse. Dar vienas žinomas muziejus, savo išore ir turiniu visiškai priešingas Luvrui, yra šiuolaikinio/modernaus meno meka pavadinimu "Žoržo Pompidu centras" (Centre Georges Pompidou). Tas modernumas aiškiai matosi jau paties pastato ir jo prieigų architektūroje. Seniai, seniai jame buvau, tačiau kažkaip nieko nebeprisimenu, todėl būtų naudinga vėl jame apsilankyti. Gaila, bet per šiuos apsilankymus taip ir neradau laiko užsukti pasidairyti viduje. Na, gal kitą kartą... Dar Paryžiuje užtikome akiai mielą savivaldybės + rotušės pastatą, ant kurio stogo įsitaisiusios riterių skulptūros ir kuris dar labiau pagražėja sutemus. O šalia pavasarinio mano apsilankymo metu veikė ir karuselė. Nežinau, iš kur atsirado manyje tiek drąsos, bet išdrįsau kartu su m...

... Būtų tiesiog nuodėmė nieko nepapasakoti apie Paryžių - mados, meilės, eifeliukų, žvirblių, meno ir kt. (čia jau kiekvienas įsirašo, ką nori) miestą. Juo labiau, kad po ilgooos pertraukos (jame lankiausi būdama ką tik mokyklą pabaigusi piemenė) per pastaruosius tris mėnesius netikėtai jame teko lankytis net du kartus. Iš Liuksemburgo iki Paryžiaus greituoju traukiniu galima atlėkti per 2 val. 20 min., tad kelionė tikrai neprailgsta. Žinoma, tie apsilankymai buvo smagūs, bet labai skirtingi - tiek savo tikslais, tiek patirtimi ir emocijomis. Tai net suabejojau, nuo ko čia pradėti pasakoti? Viena vertus, atrodo labai banalu minėti visiems puikiai žinomus Paryžiaus turistinius objektus, kita vertus, visai nesinori susilaikyti, nes apsilankymas prie kiekvieno jų turi savas "mažas" istorijas. Pradėsiu nuo ant Monmartro (Montmartre) kalvos esančios Šventos širdies (Sacre Coeur) bazilikos. Kai seniai seniai, dar būdama jauna ir graži, pirmą kartą lankiau...