My cosy sofa

... Išduosiu paslaptį, kad be puikių  Hjero  ( Hyères ) paplūdimių yra ir daugiau gerų vietelių aplinkui. Vienos jų - tai Hjero arba Auksinės salos ( îles d'Hyères arba îles d'Or ), neretai pavadinamos ypač gerai saugoma Žydrosios pakrantės paslaptimi. Viduržemio jūroje jos sudaro trijų didesnių salų (Porkerolio, Portkroso, Levanto) ir dviejų mažyčių salelių archipelagą; jo dalis priklauso nacionaliniam Portkroso parkui ( Parc National de Port-Cros ), o administraciškai jis visas yra žemyninio Hjero dalis. Iš Hjero šias salas gana lengva pasiekti reguliariai pirmyn-atgal plaukiojančiais laivais (linija TLV TVM). Į Porkerolio salą jie kursuoja iš  Giens  iškyšulio pietryčiuose esančio  Tour Fondue  ir ją pasiekia kažkur per 20 minučių, o į Levanto ir Portkroso salas - iš pagrindinio Hjero uosto Saint-Pierre Marina  (nuplaukti užtrunka kiek ilgiau nei iki Porkerolio). Tiesa, į jas nuplaukti galima ir iš Tulono miesto ( Toulon )). Beje, reikė...

... Planuodami savo trumpą Žolinių savaitgalio kelionę nusprendėme neapsiriboti vien tik Marseliu , bet aplankyti kokią nors naują, tačiau lengvai pasiekiamą vietą - kokį nedidelį miestuką, o gal ir visą miestą. Permetę akimis žemėlapį bei į nepamainomąjį gūglą įmetę keletą užklausų galiausiai pasirinkome Hjerą ( Hyères ). Nors iki tol nieko apie jį nebuvome girdėję, tokį sprendimą nulėmė net keletas detalių. Visų pirma, nuo Marselio iki Hjero tėra apie 75 km arba tik pusantros valandos traukiniu. Be to, šia kryptimi traukiniai net ir šventinėmis dienomis važiuoja dažnai. Antra, jis įsikūręs Žydrosios pakrantės regione ( Côte d’Azur ) ir gali pasigirti visa eile didesnių ir mažesnių paplūdimių, o tai yra didžiulis privalumas vasaros metu jį lankantiems keliautojams iš „bejūrių“ šalių. Trečia, iš Hjero į netoliese esančias salas kursuoja keltas, taigi, puiki proga tuo pačiu apsilankyti ir vienoje kitoje saloje. Ir galiausiai, ši vietovė apibūdinama kaip prancūziškoji Riv...

... Taip, taip, žinau, antras pagal dydį (!) Prancūzijos miestas, vadinasi, daug nusikalstamumo (iš tikrųjų, tai jo yra panašiai kaip Paryžiuje; be to, nereikia kišti nosies į tuos rajonus (šiaurinius), į kuriuos tikrai nereikia), o ir nedarbo lygis gana aukštas, didžiulis komercinis ir pramogų uostas (vadinasi, gausyyybė žmonių), daug imigrantų (Marselis istoriškai buvo vartai į Europą imigrantams iš buvusių Prancūzijos kolonijų), nepasižymi švara ir šiaip visoks apsilaupęs; koks normalus žmogus norėtų ten važiuoti?! Bet mes važiavome ten . Ir ne vieną kartą . Ir net tėvus vežėmės pasaulio parodyti. Ir tikrai ne tam, kad juos pakraupintume, o kad pamatytų grožį ir gėrį, kuris būna ne tik „viskas įskaičiuota“. Ne šiaip sau Marselis yra Provanso-Alpių-Žydrojo Kranto regiono ir departamento centras, oi ne šiaip sau... Na, taip, pradžioje tėvai buvo kiek pašiurpę ir nelabai suprato, kur atsidūrę, bet paklauskite jų dabar, ką jie prisimena iš Marselio ( Marseille ). Ogi ...