My cosy sofa

... Nežinau, gal jūs ir žinojote, su kuo šis daiktas valgomas, bet aš tai tikrai ne. Žinau snowboard'ą (snieglentę), žinau ir skateboard'ą (riedlentę), bet wakeboard'as??? Todėl radę lankstinuką, kad Wasserbillig mieste (prie pat sienos su Vokietija) prie Mozelio upės vyks wakeboard'ininkų varžybos, nusprendėme nepatingėti ir nukeliauti pasmalsauti. Juo labiau, kad ir apylinkės ten gražios. Oras, tiesa, tą dieną nežadėjo nieko gero – jei ištisai ir nelis, bet saulės ir šilumos taip pat nevertėjo tikėtis. Visgi mes surizikavome ir per daug (oru) nenusivylėme – gavome ne tik lietaus, bet ir saulės. O tai jau visai neblogai. Bet varžybose žiūrovų nebuvo daug – gal jie išsigando oro prognozių, gal tiesiog nebuvo įdomu. O gal tiesiog patingėjo, kaip kad nutinka savaitgaliais. Na, o wakeboard'as gražia lietuvių kalba būtų nežinia kaip – gal vandenlentė (???). Atidžiau pažiūrėjus, kaip ta lenta atrodo, tai ją galima būtų ir "batuota vandenlent

... Ir nors mūsų kraštuose jau geros tris dienos kai jaučiame, kad visgi dabar vasaros metas, aš vis tiek kaskart užsimerkusi nukeliauju į Tenerifę - bandau prisiminti josios saulę bei pajusti spinduliuojamos šilumos pojūtį ant rankų odos. Šnipštas gaunasi, jums pasakysiu. Tokių dalykų 100% atkurti nepavyksta, deja... O šiuo metu Tenerifėje karščio netgi per daug – turbūt skaitėte apie siautėjančius gaisrus Kanarų salose , o ir Ispanijos šiaurėje . Košmaras. O tada, kai ankstyvą šeštadienį susiruošėme pavaikštinėti po Masca tarpeklį ( el Barranco de Masca ) buvo gerai... Kadangi pasirodėme pernelyg uolūs, tai snaudžiančiame Santiago del Teide miestelyje turėjome kokią pusantros valandos, o gal ir visas dvi, laukti kito autobuso, kuris nuvežtų mus iki leidimosi į tarpeklį vietos. Ką per tą laiką įdomaus nuveikti nesugalvojome – apėjome centrą, įkišome nosį į bažnytėlę, o tada nusprendėme, kad nieko nebus, reikia eiti į vienintelę veikiančią kavinukę antrų pusryčių.

... Vieną gražią dieną, kai pasaulyje dar švietė saulė ir buvo šilta (o dabar Liuksemburge baigiu pamiršti, kas yra šiluma, saulė ir, bendrai, vasara), mes eilinį kartą patraukėme į gamtą. Dar ir Ievą prigriebėme, kad viena neliūdėtų namuose. Kadangi mums menkų penketo ar šešeto kilometrų jau nepakanka, tai susiradome savo žemėlapių knygelėje net 10 km ilgio maršrutą. Gerai jau, po teisybei, tai tik 9,8 km. Tik jį nusprendėme eiti atbulai - ne nuo pradžios, kaip normalūs žmonės turėtų, bet nuo pabaigos. Ai, betgi viskas reliatyvu šiame pasaulyje, tai koks skirtumas. Savo žygį pradėjome nuo saulėkaitoje snaudžiančio Rodange miesteliuko traukinių stoties. Lyg ir nieko tokio ypatingai įdomaus šiame miestelyje nepastebėjome, nors labai jo ir neapžiūrinėjome - laikėmės savo numatyto maršruto ir stengėmės per daug nenukrypti į šonus. Nors per vieną tokį netyčinį "kryptelėjimą" nuo kelio, pastebėjome iš kitų namų išsiskiriantį, kiek apšepusį, tačiau didžiulį

... Kažkaip taip...  Arba bent jau labai panašiai mums nutinka kelionėse.  Beveik prieš pat savo pasibuvimo Tenerifėje pabaigą nusprendėme, kad paskutinę laisvą dieną reikėtų ramiai praleisti prie jūros - su knyga rankose ant gulto po saulės skėčiu. Bet viskas pakrypo taip, kad susikrovę rankšluosčius bei maudomuosius vis tiek pasukome ne link jūros, o į autobusų stotį - paskutinę sekundę paviliojo mus salos šiaurė. Pirmiausia patraukėme į Gražaus šiaurinio vaizdo miestelį. OK, originalus jo pavadinimas yra Buenavista del Norte, o aš nekalbu ispaniškai. Nieko mes apie jį daugiau nežinojome, išskyrus tai, kad kažkur jame už golfo laukų yra smagi kavinė su gražiu vaizdu. Negi nepakankamas motyvas kokias tris valandas trenktis autobusu į kitą salos pusę??? Atvykus mus pasitiko ramus, siestai besiruošiantis, miestelis. Pasiklausinėję poros praeivių, ar ten einame, neskubėdami pro golfo ir bananų laukus (iš nuotraukų akivaizdu, kad mus labiau domino bananai ne

...  Vasarą čia mūsuose koncertų netrūksta.  Penktadienį "Den Attelier" pažindinomės su rock pop senukais "Mike & Mechanics" .  Na, neblogai, bet kad kaip nors būtų stebuklingai sužavėję, tai ne. Šeštadienį, t.y. vakar, net trijose centre suręstose scenose vyko pasaulio muzikos festivalio (" Festival World Meyouzik" ) koncertai. Negaliu apie juos daug pliurpt, nes mačiau visai nedaug. Iš to, ką mačiau, tai didžiojoje scenoje vakare koncertavę ska-funk ir tropi punk stiliaus atstovai iš Meksikos "Los de Abajo" didelio įspūdžio nepaliko.  Bet už tai pirmą nakties mažame skverelyje electro swing'ą, funk ir t.t. groję britai "Kitten & the Hipp" buvo super malonus ATRADIMAS.  Na, o šiandien keliose scenose mūsų laukia rokas - "Festival Rock um Knuedler" , tik bėda, kad lietus labai jau lyja. Bet, jaučiu, vis tiek vakarop iškišim nosis ir eisim pasidairyt po pasaulį. ;) ...