Pasakojimai nuo sofos: išėjau į pliažą, atsidūriau stotyje.

...

Kažkaip taip... 

Arba bent jau labai panašiai mums nutinka kelionėse. 

Beveik prieš pat savo pasibuvimo Tenerifėje pabaigą nusprendėme, kad paskutinę laisvą dieną reikėtų ramiai praleisti prie jūros - su knyga rankose ant gulto po saulės skėčiu. Bet viskas pakrypo taip, kad susikrovę rankšluosčius bei maudomuosius vis tiek pasukome ne link jūros, o į autobusų stotį - paskutinę sekundę paviliojo mus salos šiaurė.

Pirmiausia patraukėme į Gražaus šiaurinio vaizdo miestelį. OK, originalus jo pavadinimas yra Buenavista del Norte, o aš nekalbu ispaniškai. Nieko mes apie jį daugiau nežinojome, išskyrus tai, kad kažkur jame už golfo laukų yra smagi kavinė su gražiu vaizdu. Negi nepakankamas motyvas kokias tris valandas trenktis autobusu į kitą salos pusę???

Atvykus mus pasitiko ramus, siestai besiruošiantis, miestelis. Pasiklausinėję poros praeivių, ar ten einame, neskubėdami pro golfo ir bananų laukus (iš nuotraukų akivaizdu, kad mus labiau domino bananai nei golfas) pėdinome link kavinės vildamiesi, kad mūsų pastangos nebus veltui.

Na, bet lūkesčiai buvo pateisinti su kaupu, nes radome ne tik į akmenis besidaužančių bangų reginį, bet ir labai skanų maistą. Taip užsisėdėjome, kad vos nepražiopsojome mūsų autobuso, turėjusio nugabenti į kitą - Icod de los Vinos - miesteliuką.

Icod de los Vinos garsus savo vaismedžiais, bananais ir vynuogienojais, bet labiausiai tai savo tūkstančio metų senumo Drakono medžiu (El Drago Milenario; Dracaena draco), kuris, anot jį mačiusių, esąs labai įspūdingas. O ir aprašymas skamba neprastai - 22 m aukščio, kamieno diametras apačioje siekia net 10 m, o svertų tas medis, spėjama, kokias 70 tonų. Neblogai. Ir, be abejo, įtrauktas jis į UNESCO sąrašus. Nors mokslininkai, beje, spėja, kad Drakono medžiui tikrai nėra tūkstančio metų, o tik kokie 400.

Na, pasižiūrėjome mes į tą medį. Įdomus. Ar įspūdingas? Net nežinau. Tikėjausi kažkokio didesnio įspūdžio. O jei jo nebuvo ar neįvertinome, tai gal nepakankamai dideli gamtininkai esame... Nors nuo kalnų slenkąs rūkas paliko kur kas didesnį įspūdį.

Tasai drakonmedis auga nedideliame Botanikos sode-parke (Parque del Drago), kur galima prisižiūrėti įvairių augalų, belakstančių gaidžių su vištomis bei mažų spalvotų driežų (tie tai man per greiti buvo, nespėjau nei vieno padoriau nufotografuoti). Taip pat prisodinta dar mažai pavasarių mačiusių, todėl kol kas palyginus nedidukų, drakonmedžiukų.

Tame pat Icod de los Vinos esama vulkaninės kilmės 17 km ilgio "Vėjo urvo" (Cueva del Viento), bet mes ten nebuvome (nesuspėjome), tai nelabai galiu ką papasakoti, bet iš jų puslapio sprendžiu, kad turėtų būti visai įdomu

Tai va, taip mūsų planuotas patingėjimas paplūdimyje transformavosi į beleką - laiką trijose skirtingose autobusų stotyse, keturiuose autobusuose, bananų plantacijas, gražaus vaizdo kavinę ir gal ne tokio gražaus vaizdo, bet neblogą botanikos sodą su Drakono medžiu bei paslaptingai nuo kalnų žemyn slenkančiu rūku. Dar reikėtų pridėti pro autobuso langus matytą kerintį saulėlydį bei eilinį nusivarymą nuo kojų. ;)

...