My cosy sofa

... Žinau, žinau, daug kam pavasaris pirmiausiai asocijuojasi su sprogstančiais lapais, kačiukų šakelėmis, snieguolių ar žibučių žiedais... Tačiau pagyvenusi Liuksemburge pavasario atėjimo pradžią ėmiau sieti ne tik su gamtos atbudimu. Taigi, o dabar spėkit, kokie dar yra geriausi pavasario pradžios ženklai Liuksemburge? Na??? Ogi išnešti laukan kavinių staleliai!!! :) Tačiau vien išneštų staliukų nepakanka. Svarbu, kad tie staleliai ir šiaip suoleliai- parkuose, aikštėse - būtų nusėsti žmonių. Kaip kad buvo šiandien, kada pažvelgusi pro namų langą į aikštę, pamačiau štai tokį vaizdą: Tad ir aš nusprendžiau išnaudoti fantastiškai gražią šiandienos dieną. Pasibalnojusi nosį akiniais nuo saulės savo kelionę į sporto salę iškeičiau į pasivaikščiojimą po saulėtą ir šiltą miestą. Kažkaip būtų buvus nuodėmė neišnaudoti tokios gražios dienos. Iki šiol neatsidžiaugiu. :)

... Na va, pagaliau prisiruošiau papasakoti apie San Franciską - miestą, kurį įsimylėjome iš pirmo žvilgsnio ir kuriame dar tiek daug visko mūsų neatrasto ir nepamatyto. Tiesa, tai kartu bus ir paskutinis mano reportažas iš kelionės po Ameriką. Na, bet kiek gi galima šlaistytis po ją? O ir taip visiems jau atsibodo... :) Taigi, jeigu jus dar kamavo klausimas, kuriame iš aplankytų JAV miestų mes norėtume gyventi, tai atsakymas vienareikšmiškas - San Franciske. Oi, kaip man norisi dar kartą jame apsilankyti, o idealiu atveju - kokius porą metelių pagyventi. Įsisvajojau... :) San Franciske mes praleidome nedovanotinai mažai laiko kaip tokiam nuostabiam miestui - tik pusantros dienos. Viskas čia per tą nelemtą pavėlavimą į autobusą Los Andžele. Nors imk ir nusigraužk nagus. ... Vos tik atvykus mus pakerėjo San Francisko kalvotumas. Pasirodo, šiame mieste suskaičiuotos net 44 kalvos. Tiesa, to žavesio liko kiek mažiau, kai paaiškėjo, kad savuosius lagaminus teks patiems užsite

... Turbūt jau laikas užbaigti savo tylėjimo-nerašy mo laikotarpį (visiems gi būna, ane?) ir papasakoti visokių įdomybių, kurių susikaupė jau ne viena. Pradėsiu nuo pačios šviežiausios... :) Vakar teko sudalyvauti įdomiame renginyje apie kurį tiesiog negaliu nepapasakoti, nes tokiame lankėmės pirmą kartą ir jis mums abiems su Vilmantu nepaprastai patiko. O buvome žiūrėti filmo "Kūnas ir velnias" ("Flesh and the Devil") gyvai akomponuojant Liuksemburgo filharmonijos orkestrui. Viena, ką galiu pasakyti, kad gyva muzika buvo tikrai fantastiška. Ji lenkė bet kurį girdėtą filmo muzikinį įgarsinimą, nes gyvas garsas vis dėlto yra gyvas ir niekam neprilygstantis. Žinoma, ir pati muzika labai graži. Pats filmas yra dar iš tyliojo kino laikų, pastatytas 1926 metais (o 2006 m. JAV jis buvo pasirinktas išsaugoti kaip "kultūriškai, istoriškai ir estetiškai reikšmingas"). Jame įsimylėjėlius Felicitas ir Leo vaidino Greta Garbo ir John Gilbert, kurie, pasirodo