Pabambėjimai nuo sofos: La "cepelinai", "blinis" & "varskeciai" (tęsinys)
... Na va, kad jau šventės praėjo, galima pratęsti pasakojimą apie Vasario 16-osios cepelinus Liuksemburge. Taigi, kaip jau ir minėjau, sužinoję apie numatomą pramogą - la "cepelinai" - Vasario 16-osios proga, mes nedelsėme ir užsisakėme staliuką toje kavinėje. O kad nebūtų liūdna, pasikvietėme dar ir keletą draugų - latvę mergikę (ji idealiai kalba lietuviškai) ir porą danų vyrukų (vienas kurių kaip tik mokosi lietuvių kalbos). Bet, aišku, mes tikrai neturėjome tikslo juos supažindinti su lietuviška kultūra kulinarijos šedevrų pagalba ar teisiog paplepėti lietuviškai, oi ne, ne... ;) Greičiau jau mumyse suveikė tas lietuviškasis sadistinis genas: "ahaha, pažiūrėsim, kaip jūs mūsų cepelinus valgysite, oi, pažiūrėsim". Taigi, atėję kiek po septintos vakaro apstulbome, nes visa kavinė tiesiog šurmuliavo vien lietuviais. Mes vos vos gavome staliuką, nes mūsų rezervuotąjį jau buvo užsėdę kiti "niekšai", oi, atsiprašau, kiti broliai ir sesės lietuviai...