Pabambėjimai nuo sofos: La "cepelinai"

...

Na, tiesiog nesusilaikiau nepasidalinusi plačiau šiuo skelbimu:

"Fête nationale Lituanienne

La Lituanie est à l’honneur ce jour là pour sa Fête nationale : musique, spécialité au menu du jour (la « ceppelinai » à base de pomme de terre rapée). Un apéritif maison est offert pour tous les clients de nationalité Lituanienne".

Trumpas vertimas: "Lietuvos nacionalinė šventė. Lietuva bus pagerbta savo nacionalinės šventės proga: muzika, specialusis dienos patiekalas ("cepelinė" - tarkuotų bulvių pagrindu), visiems lietuviams klientams bus pasiūlytas aperityvas."

Turbūt Liuksemburgo verslininkai staiga suvokė, jog lietuviškasis pilkasis cepelinas yra ne tik amžinas ir pagrindinis Lietuvos simbolis ar Juozo Statkevičiaus pasirinktas lietuvių aprangos stiliaus įvardijimas, bet ir puikus komercinis masalas. Žinoma, vieniems varlių šlaunelės, kitiems kopūstiniai šukrūtai, o lietuviams - cepelinai. Ir tai suveikė!!! Nes, pasirodo, mano vyras jau rezervavo stalelį. Ir mūsų draugai. Ir dar kiti draugai.

Tiesa, prancūzų kalboje žodis "cepelinas" mutavo: jis nebėra "jis", bet tapo "ja", kadangi žodelis "la" nurodo cepelino vienaskaitą ir moterišką giminę, vadinasi, esame kviečiami paskanauti "cepelinės".

Taigi, štai taip mes švęsime Vasario 16-ąją.

Nes, argi gyvenant ne Lietuvoje įmanoma atsispirti
cepelinų (tiksliau, cepelinių) vilionėms bei galimybei pasijusti patriotais?.. :)