Žalio namo istorijos: kas bendro tarp Vidaus reikalų ministerijos ir gaisrininkų žemyn galva

...

Šį rytą dar žiovaudama rakinu duris, o viena akis jau krypsta link pašto dėželės ir fiksuoja joje gulintį laišką. Išimu ir matau, kad jis iš Vidaus reikalų ministerijos. Ir adresuotas MAN! Kažkodėl širdis nukrito į kulnus ir beplėšiant voką galvoje prasisuko šimtas scenarijų, ko jiems iš manęs galėtų reikėti. Mašina? Ne, su mašina viskas gerai, ir ta ministerija čia ne prie ko. Mokesčiai? Čia irgi neturėtų būti problemų. Kokie nors nusižengimai? Betgi buvau labai pavyzdinga Liuksemburgo gyventoja. Tai kas tuomet?! 😟

Po visos amžinybės - iš tikrųjų, tai tik po kelių sekundžių - ištraukiu laišką su žemyn galva kabančiu gaisrininku bei krėsle gulinčiu katinu. Fuuu... Suprantu, kad kol kas lyg ir nieko neprisidirbau. Žiūriu toliau, kas čia per įdomybės. Kaip paaiškėjo iš tradiciškai trikalbio laiško, tas ugniagesys yra visai ne ugniagesys ir net ne šikšnosparnis, o tik paprasčiausias dūmų jutiklis. O!

Tai štai, Liuksemburgo vyriausybė panoro atkreipti šalies gyventojų dėmesį, kad namuose įrengtas dūmų jutiklis padeda išgelbėti gyvybes (nes net ir du per metus gaisre žūstantys žmonės yra per daug) ir išvengti materialinių nuostolių. Tie jutikliai man siejasi su tokiais šiaip sau prisiminimais, nes per keletą gyvenimo Šiaurės Airijoje mėnesių kepdami kotletus ne vieną kartą sugebėjome evakuoti savo kambario kaimynus. Gerai, kad jie buvo pakankamai supratingi, nors galiausiai visgi uždraudė tuos kotletus kepti. 😒

Kad tai nebūtų vien tuščios kalbos ir pamokymai, kiekvienas Liuksemburgo namų ūkis, savivaldybėje pateikęs gautą laišką su žemyn galva kabančiu gaisrininku, nemokamai gaus dūmų jutiklį. Negaliu nepasidžiaugti tokiu sprendimu, nors dūmų jutiklis mūsų namuose jau buvo senokai.

...